Degam ir degam. Tiksliau, deginam ir deginam. Ir dėl to pleška ne tik didžiuliai pernykštės žolės plotai, bet ir krūmai, medžiai, pastatai, o kartais ir žmonės. Ir kas gali pasakyti, kodėl tiek daug žmonių susirgo šia deginimo liga. Ir nebijo nei perspėjimų, nei baudų. Pirmiausia reikėtų pakalbėti apie vaikus. Jie padega žolę ir deda į kojas, kad kas nors nepamatytų, nes už tai gali „numauti kelnes“. Tačiau, manau, kad pats veiksmas – ugnies degimas – jiems yra gražus. Juk ugnis visais laikais traukė žmones: juos ne tik šildė, gynė, maitina, bet ir ramino. O tuos, kurie nepaisė visiems priimtinų taisyklių – negailestingai baudė. Daugelis vaikų elgesio su ugnimi taisyklių arba nežino, arba piktybiškai jas pažeidžia. Trakų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovas Kęstutis Karsnauskas teigia, kad jau ne pirmi metai pastebima, jog žolė, įvairiausiose vietose dažniausiai pradeda degti po pietų, kai vaikams baigiasi pamokos. Kita kategorija padegėjų- nedirbantys ir neprižiūrintys savo žemės plotų suaugę žmonės, neretai jau ir pensininkai. Atsiėmę savo žemę, jie neįgali (o gal ir nenori) ją dirbti, nušienauti. Nemažai žemės savininkų gyvena miestuose ar ir šiaip ganėtinai toli. Tad ir kyšteli degtuką, kad dėl nepriežiūros nebūtų nubausti. Nuo neužgesintų cigarečių nuorūkų užsidega ne tik butai ar namai su užmigusiais žmonėmis. Uždegamos ir nenušienautos miškų ir laukų pakelės, pievos. Juk ne vienas esame pastebėję, kaip mažinos vairuotojas išmeta arba išspriegia per langą degančią nuorūką. Ir nesvarbu, ar jis važiuoja per miestą, ar laukų keliais. Ir kas patikės, kad jis aiškins ir vis dar primins, jog degtukai, ugnis niekada ir niekur negali būti pramoga. O štai ką sako gamtininka. Jie labai prašo: nedeginkite pernykštės žolės. Toks neatsakingas, lengvabūdiškas žmonių poelgis daro labai didelę žalą gamtai: sudega paukščių lizdai, maži kiškučiai, smulkūs graužikai, ropliai, vabalėliai. Sudega augalų šaknys, o piktžolių šaknys išlieka, nes jos yra giliau ir ugnis jų nepažeidžia. Dėl to išdegintose vietose būna žimiai daugiau piktžolių. Gamtininkai prašo tėvų, mokytojų apie tai dažniau kalbėtis su vaikais. Prašo ir suaugusiųjų nežaloti gamtos. O gaisrinikai? Tik nutirpo sniegas, ir prasidėjo pasiutpolkė. Žvelgiu į dviejų savaičių suvestinę ir štai jau kovo mėn 1 d. Rūdiškių seniūnijos Aluonos kaime degė žolė, išdegė apie 500 arų. Tą pačią dieną Trakų miesto Veterinarijos gatvėje atviroje teritorijoje išdegė 100 arų žolės. Ir taip kasdien: Onuškio, Lentvario, Senųjų Trakų, Paluknio, Trakų, Rūdiškių... bent po kelis kartus dega. O kiekvienas išvažiavimas gesinti žolės ne tik kainuoja po kelis šimtus litų, bet ir atitraukia nuo galbūt labai svarbaus įvykio. Joana Katinienė