Šiemet pavasaris kaip niekad anksti atklojo visą mūsų nevalyvumą ir nesugebėjimą (o gal nenorą) tvarkytis, valytis. Jau nekalbu apie gražinimasi. Eini per Trakus, mūsų Lietuvos Dievo duotą grožybę, ir norisi verkti. Nušiurę, nutriušę, apsmurgę. Nagi, po galais, kiek dar metų pačiame miesto centre suplėšytais „marškiniais“ riogsos buvęs kino teatro pastatas?! Atvažiavo buvusi klasės draugė su ketverius metukus perkopusiu anūku. Tai tas, pamatęs marška apklotą pastatą, nustebo: „Močiute, žiūrėk, namas aprengtas“, priėjęs arčiau: „Fui, koks nudriskęs“. Apsileidimas bado akis kiekviename žingsnyje. Praeikite pro buvusią „Nedrę“ – ten ir velnias galvą gali nusisukti, o mokamą aikštelę išnomuoti sugebame. O pati Totoriškių ežero pakrantė? Ir aplamai, visos pakrantės nevalomos, neprižiūrimos. Sumetė į ežrus po kelias prieplaukas (?), ir kas gali pasakyti, kam jos reikalingos, naudingos? Ištratinti pinigus? Tikriausiai. O kad šalia tų „šikarnų“ lieptų mirksta dešimtys pūvančių valčių, sulūžusių, sukrypusių lieptų, išardytų laiptelių, miesto valdžiai ir švaros prižiūrėtojams galvos neskauda ir akių nebado. Liūdniausia yra tai, kad toks aplaidumas nėra atsitiktinumas. Aplaidumas yra pastovus, tapęs mūsų miesto gyvenimo būdu. Kiekvieną rytą prie Trakų seniūnijos būriuojasi pulkas darbingų vyrų ir moterų. Kur jie dingsta, ką jie per dienas veikia, jeigu jų darbas mieste nepastebimas? Kelias dienas mačiau, kaip perspjaunamą žemės lopinėlį kapstė gal penki vyrai ir tiek pat moterų. Ir pasodino kelis krūmus, iš kurių net šluotos nesurištum. Laukiame turizmo sezono pradžios. Tačiau ar jau turime konkrečius planus, kada pradėsime darbus, ką darysime. Anekdotiškai atrodo, kad sezono pradžią skelbiame birželio mėnesį ir tada pradedame šį bei tą krapštyti. Kartais atrodo lyg koks prakeikimas yra puolęs Trakus, kad jie visais metų laikais atrodo kažkokie murzini, lyg konteineriuose besikrapštantys bomžos: aptriušę, negyvenami, nenaudojami namai, kelios neprižiūrimos gyvatvorės, skurdūs, neišvaizdūs keli gėlynai... Nepamiršiu, kaip pernai vasarą bemaž priešais policiją moteris maldavo praeivių pasakyti, kur rasti tualetą. Nurodėme policiją arba kultūros rūmus. Nežinau, ar jai pasisekė. Ar reikėtų teisintis ar skųstis lėšų nebuvimu. Niekam jų nėra pertekliaus. Tačiau daugelį darbų galima padaryti už tuos pačius turimus. Reikia tik mylėti Trakus ir branginti savo pareigas ir darbą. Ar daug reikia pinigų, kad priešais savivaldybės aukštę prieš keletą metų nupjovus medį viduryje šaligatvio paliktas kelmas su skyle. Gal kas pasikeistų jeigu seniūnas ar jo pavaduotojas susilaužytų koją? Gaila būtų nieko dėto žmogaus. Ir vargu ar jo riebus keiksmažodis, pasiųstas į priešais esančius rūmus, ką nors pakeistų.