Sodai stoties prieangy Senokai teko lankytis Trakuose. Bene metai pralėkė, o, rodos, viskas po senovei. Ir cerkvė dar paremta pastoliais, ir mėlyni tinklai vis dar dabina pastatus. Tik pirmas įspūdis - geras, turgavietė šviečia naujai, akys raibsta nuo gero skonio. Imta ir pasistengta, dar ir gerai, vadinas, kai nori - įmanoma. Tik, matyt, ne visad tų gerų norų pilnos kišenės. Šit niekaip neišlipama iš duobių prie Trakų autobusų stoties. Žvelgtum iš viršaus - lyg mėnuly kraterių - duobė prie duobės, vanduo telkšo, purvynas, o dar kiauri laukiamojo paviljono stogai. Viduje nejauka tvyro, rodos, eitum, sušiltum. Džiugu, kad ne vienam tenka lūkuriuoti lauke viltingai žvelgiant į horizontą. Nebūtų geležinkelio stotis palaukėj, gal ir netektų dejuoti dėl neskoningo susisiekimo, o dabar - važiuoji ir tyli. Šiemet pavasaris, kad ir savotiškas, ankstyvas. Tik ta saulelė, budindama svietą darbams, rodos, atsakingų asmenų neišbudino naujiems darbams. Nėr ko norėt, gal kitų metų aušra paragins skambinti atsinaujinimo varpais, o gal ir ne. Ar čia naujiena. Tik štai ne vien pastatai ar aplinka kelia rūpestį (ir, beje, tik iš pilietinės pareigos, juk visi norime gyventi geriau ir, žinoma, taikos pasaulyje) - Trakų autobusuose tenka pajusti tam tikrą prabangą, kad, rodos, važiuoji taksi, mat esi klausiamas, ar bilieto reikia. Reikėti - nereikia, bet saugumas reikalauja imti. O jei koks ežys išbėgs į kelią, šit, neturi bilieto, tai dar ir draudimo negausi. Sunki kasdienybė, kad ir pilietinė, tad stengiuosi rinktis tiesiog pro Trakus pravažiuojančius autobusus, kad nepriprasčiau prie prabangos. Gana mėtyti akmenis į stoties daržą, dabar galima vieną kitą mestelt čia pat, per tvorą, į gretą esantį sodą (?). Vargu, ar viešas ir diskutuotinas klausimas, ką galima ar reiktų daryti, su tuoj suželsiančia pekla ties įvažiavimu į Trakų miestą. Nieko. Tiek metų nieko nedaryta, negi dabar imsi ir kuopsi tą netvarką. Juk ne mėšlavežis. Tiesa. Greitai pražys sodas, kvėpins visą stoties „rajoną“ ir nebus matyti nepriežiūros. Apsvaigę trakiškiai gėrėsis vis gerėjančiu gyvenimu ir klaus savęs - gyvenimėly, kada tu pablogėsi?