Patarimai, kaip vaikų konkurenciją paversti bendradarbiavimu
Nors vis dažniau pasigirsta raginimas atsisakyti neefektyvių vertinimo būdų, ypač – vaikų reitingavimo, tačiau Lietuvoje šis metodas dar taikomas. Ilgametę patirtį švietimo srityje turinti „Šviesos“ direktorė Jurgita Nacevičienė įsitikinusi, kad vaikų rikiavimas nuo geriausio iki blogiausio neskatina jų tobulėti, nemotyvuoja ir neįkvepia siekti daugiau.
Pasak J. Nacevičienės, kai mokomasi ne dėl pažymio, keičiasi moksleivių požiūris į mokymąsi bei komandinį darbą. Vietoje varžymosi, anot specialistės, vaikų tarpusavio konkurencijos galią galima būtų paversti bendradarbiavimu.
„Patirdami spaudimą geriau mokytis, būti talentingiausi ir daugiausia pasiekę savo klasėje ar grupėje, vaikai jaučia nuolatinę įtampą. Pakitęs požiūris į gyvenimą bei aplinką, neigiami vaiko charakterio ir asmenybės pokyčiai. Dėl to reikėtų kuo daugiau dėmesio skirti individualiai moksleivio pažangai, kurią taip pat galime vadinti konkurencija, tik ji vyksta varžantis ne su kitais, o su pačiu savimi“, – sako J. Nacevičienė ir pateikia šešis naudingus patarimus.
J. Nacevičienė įsitikinusi – tai, ką vaikai patiria vertinami, lydi juos visą gyvenimą ir ateityje gali nulemti jų gebėjimą mokytis. Todėl suaugusiųjų – tiek tėvų, tiek mokytojų – pritarimas ir palaikymas yra labai reikšmingas vaikų galimybių patvirtinimo požymis. Pasak jos, paskatinimas yra veiksminga auklėjimo bei mokomoji priemonė gerosioms vaikų savybėms formuoti bei įtvirtinti. Labai svarbu vaikui formuoti suvokimą, kad pastangos, nepriklausomai nuo rezultato, nėra blogai.
„Neretai nutinka taip, kad vaikai meta užsiėmimus, būrelius ar pradėtą spręsti uždavinį tuomet, kai reikia įdėti daugiau pastangų. Jiems būna smagu ir linksma tol, kol viskas pavyksta be pastangų. Kai vaikas nori mesti pradėtą užduotį, reikia rasti, kas jį motyvuotų. Tam pagelbėti gali užduoties išskaidymas į mažesnes arba pagyra net ir už labai nedidelį laimėjimą, – įsitikinusi J. Nacevičienė.
Pasak J. Nacevičienės, vaikų lyginimas – tai nuolatinis įtampos jausmas dėl kitų, o ne savo pasiekimų. Tuomet vaikų pastangos dažniausiai būna skiriamos ne prasmingam mokymuisi, o standartų atitikimui. Pasak švietimo ekspertės, kad reikia kuo dažniau skatinti vaikus ir pripažinti, kad kiekvienas vaikas bent kurioje nors srityje yra stiprus, tik reikia tai atrasti. Svarbu pastebėti stipriausias vaikų puses, remtis jomis ir grįsti ugdymą tuo, ką vaikas moka, geba ir mėgsta. Kitaip tariant, nereikėtų sustoti tik prie problemų ar mokymosi spragų lopymo.
J. Nacevičienės teigimu, tėvai ir pedagogai turi pastebėti teigiamą vaikų elgesį ir jį skatinti. Vaikai kuo anksčiau turi išmokti bendradarbiauti su kitais ir jaustis gerai ne tik savo, bet ir kito žmogaus sėkmės atveju. Švietimo ekspertės nuomone, vaikų reitingavimas ne tik sukelia įtampą, trukdančią susikaupti ir išlaikyti dėmesį, bet lemia blogą nuotaiką ir dažnesnius konfliktus. Tai apsunkina galimybę susirasti klasėje draugų ir bendrauti su jais, kelia nerimą, vienišumo ir nepasitikėjimo savimi jausmą.
Bernardinai.lt
Galvė
Trakų rajono laikraštis
