Raktas į gerą išpažintį? Nesigėdyti gėdos
Popiežius Pranciškus maldaknygės įvade pasiūlė kaip pasirengti gerai išpažinčiai. Popiežiaus žodžiais, gerai atlikta išpažintis veda į šventumą. „Svarbu gėdos jausmas. Gėdijimasis, jei verčia prašyti atleidimo, yra malonė. Gėdijimasis yra malonė kaip akis nuplaunančios ašaros“, – rašo popiežius italų dvasininko Giacomo Tantardini (1946-2012) maldaknygės „Kas meldžiasi išsigelbės“ įvade. Įvado ištraukas paskelbė Vatikano dienraštis „l‘Osservatore Romano“.
Populiari maldaknygė, pirmą kartą pasirodžiusi 2001 metais, dabar susilaukusi šešto leidimo italų kalba, išleista ir kitomis kalbomis. Ją kunigas skyrė į krikščionybę atsivertusiam jaunimui, neturėjusiam jokių šeimyninių ar socialinių ryšių su Bažnyčios gyvenimu. Romos akademinio jaunimo kapelionas kun. Tantardini savo „mažojoje maldaknygėje“ surinko paprasčiausias ir žinomiausias krikščionių maldas ir trumpą katechezę apie tai, kas padeda atlikti išpažintį.
Popiežius Pranciškus įvade priminė maldaknygės sudarytojo „kūdikio širdį“, jo „itin sąmoningą maldą“, kuri kliovėsi supratimu, jog Viešpats pirmasis veikia ir be Jo mes nieko negalime padaryti. Todėl, pasak popiežiaus Pranciškaus, nestebina autoriaus maldaknygei parinkta Bažnyčios mokytojo ir šventojo vyskupo Alfonso Liguorio taikli pastaba, jog „kas meldžiasi išsigelbės“.
Popiežius Pranciškus maldaknygės įvade rašo: „Geros išpažinties pradinis punktas yra sąžinės apskaita, nuoširdus gailestis už padarytą blogį. Kitas žingsnis - pavienių nuodėmių įvardijimas, atliekamas konkrečiai ir blaiviai. Nesigėdijant dėl gėdos. Kaip žinoma, Evangelija moko, jog Viešpačiui užtenka gailesčio užuominos. Dieviškasis gailestingumas kantriai laukia sugrįžtančio sūnaus palaidūno. Maža to: Jis išeina pirma jo, jį pralenkdamas pirmas prisiliečia prie jo širdies, šitaip sužadina troškimą vėl būtų apkabinamam Jo begalinio švelnumo, kad galėtų vėl eiti pirmyn į gyvenimą. Būtent todėl turime būti labai konkretūs, nuodėmių apskaitą atlikdami be dvejojimo, nes paskui jau pats Viešpats mums „užčiaupia lūpas“, tarsi norėtų pasakyti: „gana, užteks!“ Viešpačiui užtenka pamatyti „skausmo užuominą“, Jis nenori kankinti tavo sielos, o nori ją apkabinti. Jis nori tavo džiaugsmo. Nes Viešpats atėjo išgelbėti mus tokius, kokie esame, vargšai nusidėjėliai, prašantys, kad Jis mūsų ieškotų, surastų, paimtų į rankas ir neštų.“'
Bernardinai.lt