Užsienio tarptautinių santykių ir valstybių įvaizdžio formavimo specialistas Simonas Anholtas sudėliojo 125 šalis į lentynėles. Lietuvai parinkdamas vietą pavojingai arti apačios. Pagal 2010-ųjų metų statistiką britų profesorius valstybes tarpusavyje lygina kultūros, mokslo, taikos ir saugumo, teisinės tvarkos, klimato, lygybės ir kultūros srityse. Šį darbą jis pavadino „Geros šalies indeksu“. Rezultatai gana šokiruojantys, pagal lygybę ir klestėjimą mūsų šalis atsidūrė 109 pozicijoje. Teisininkas, Nepriklausomybės Akto signataras Egidijus Bičkauskas teigia tokių tyrimų niekada neabsoliutinąs ir į tai žiūrįs skeptiškai bei nevertinąs Lietuvos taip pesimistiškai, kaip užsienio profesoriai daro. Jo nuomone teisių ir laisvės mūsų šalyje piliečiai turi daugiau nei kai kuriose užsienio valstybėse, deja, mums neretai pakiša koją jų nežinojimas. Tačiau labiausiai stebina Simono Anholto įsitikinimas, kad pas mus praščiausi reikalai tarptautinės taikos ir saugumo srityje. Juk 2010 metais Lietuvoje nebuvo nei masinių žudynių, užpuolimų, susišaudymų, kėsinimosi į kitas valstybes. „Geros šalies indekse“ Lietuva klimato srityje atsidūrė 57-oje vietoje. Tačiau klimatologė Audronė Galvonaitė sako, kad sunkiai įsivaizduojanti geresnį klimatą nei lietuviškas. Ji primena, kad Lietuvos nepasiekia stichinės nelaimės, tokios kaip žemės drebėjimai, potvyniai, cunamiai, ugnikalnių išsiveržimai. Ji taip pat tvirtina, kad tokios gražios natūralios gamtos kaip Lietuvoje sunku surasti kitame pasaulio kampelyje. Nepriklausomybes Atkūrimo Akto signataras Rolandas Paulauskas teigia, kad visi tokie reitingai, be jokios abejonės, yra tam tikras politinio spaudimo įrankis. Jo nuomone, sužinai, kas tuos reitingų sudarytojus finansuoja, pasidaro aiškūs ir šių žmonių interesai: prekių pirkimas, turizmo rinka, eksportas... Signataro nuomone, lyginti vieną šalį su kita yra naudinga, bet reikia paisyti logikos. Lietuvio, kuriam atrodo, kad Lietuvoje blogai gyventi, reikėtų paklausti, su kuo jis save lygina. Su Šveicarijos milijonieriumi? Tada jam atrodys, kad pas mus blogai. Tačiau jis savęs nenori lyginti su Afrikos, Lotynų Amerikos šalimis arba su tomis šalimis, kur net 60 proc. jaunų bedarbių. Gal tada suprastų, kad ir Lietuvoje gyventi nėra taip jau blogai. Bet ar Lietuvoje gyventi gera? Deja, kompanijos „Baltijos tyrimai“ rodo, kad Lietuvoje reikalai krypsta į blogąją pusę, nors politikai įtikinėja, kad šalies BVP labai jau auga ir puikiais rodikliais lenkiame daugybę pasaulio valstybių. Filosofas Krescencijus Stoškus teigia, kad "kai politikai kalba, kad yra gerai, ir nesprendžia problemų, tai iš tikrųjų valstybėje yra kažkas įtartina." Joana Katinienė