Dabartinės lietuvių kalbos žodynas aiškina, kad tauta – tai istoriškai susidariusi žmonių bendruomenė, turinti bendrą kilmę, žemę, kalbą, istoriją, kultūrą. Tarptautinė tautos diena minima rugpjūčio 9 dieną. Prieš 20 metų ją minėtina paskelbė Jungtinių tautų organizacija. Ši diena skirta ginti vietinių tautų – čiabuvių teises. Čiabuviai, dar kitaip vadinami aborigenais, autochtonais – tai senieji vietiniai, tam tikros vietovės žmonės, tebegyvenantys arba gyvenę toje teritorijoje iki dabartinių gyventojų įsikūrimo. Čiabuvių bendruomenės laikosi savitų tradicijų, išsiskiria iš visos visuomenės. Sunku patikėti, tačiau dar iki XX a. Vidurio dar daug vietinių tautų buvo naikinama, jas žudant, iškeldinant ar net paverčiant vergais. Europoje yra išlikę samiai, gyvenantys Kolos pusiasalyje ir Laplandijoje, Rusijos šiaurėje – nenciai, komiai, Ispanijos bei Prancūzijos pasienyje – baskai ir kiti, Visiems gerai yra žinomi Amerikos vietiniai gyventojai indėnai, kurie ypač dar laikosi savų tradicijų. Lietuviai gyvena savo istorinėje tėvynėje, tad patys ir yra čiabuviai. Deja, įvedus krikščionybę mes nemažai praradome savo kultūrinių, religinių tradicijų, taip pat jau stipriai esame susimaišę su kitų tautų atvykėliais. Kai gyvenau ir dirbau Archangelske, teko važinėti į dar šiauresnes gyvenvietes, kur artimiau susipažinau su komiais ir nencais. Nencių nacionalinės apygardos vienos mokyklos direktoriaus pavaduotoja net kelis kartus kvietė atvažiuoti į jų sostinę Narjan Marą. Bet vis neprisiruošiau. O štai su samiais susipažintau, kai jau baigusi universitetą, po kelių metų laimėjau žurnalistų sąjungos kūrybinę komandiruotę ir dar prisidėjusi atostogas keliavau po Kolos pusiasalį. Atvažiavusi į nedidelį miestelį Lovozerą suradau jauną šeimą – lietuvis vyras buvo vedęs samę. Tai su samiais galėjau visą savaitę gyventi jurtoje, o naktimis (nors tada nakties nebuvo) traukėme tinklus, žuvies ir žuvienės atsivalgiau, rodės, visam gyvenimui. Vėliau susipažinau su tautodailininkais, liaudies muzikantais ir dainininkais. Nuostabiai nuoširdūs žmonės, kaip ir visi šiauriečiai, be galo talentingi. Tik gaila, kad tarybinės valdžios nebuvo pripažinti ir vertinami. Jie skaudžiai pergyveno, kad yra laikomi antrarūšiais ir savo dalią skandino degtinėje. Ar Lietuva paminės Tarpautinę tautos dieną? Turėtume, juk mes čiabuviai. Deja, Lietuva pergyvena sunkius laikus: milžiniško masto emigracija – tai mūsų istorijoje dar neregėtas fizinis tautos nykimas. Kai kurie mokslininkai, filosofai sunerimę, kad tauta, kasmet prarandanti po nemenką miestą gyventojų, niekada nebeatsities, todėl taip norėtųsi Tautos dieną išgirsti, kad valdantiesiams atsiras ryžtas ir politinė valia stabdyti šį procesą. Joana Katinienė