Lietuvos Respublikos Konstitucijos pirmas straipsnis skelbia: „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika“. „Demokratija (senovės graikų kalboje reiškia – liaudies valdžią): 1) valdžia, priešingai vienvaldystei, faktiškai ar formaliai kylanti iš visuomenės daugumos kalbos; 2) visuomeninių organizacijų, darbo kolektyvų tvarkymosi principas, pagrįstas aktyviu narių dalyvavimu organizacijų veikloje ir vadovavime: vadovaujantys organai narių renkami, keičiami, atsiskaito kolektyvui“ – teigia Tarptautinių žodžių žodynas. Mes labai mėgstame sakyti, kad rinkimai buvo demokratiški, demokratinė respublika, demokratiškai tvarkomės, demokratiškai gyvename... Ar iš tiesų tokie demokratiški ir esame? Pradėkime nuo aukščiausių institucijų. Lietuva, išsilaisvindama iš sovietinės okupacijos, pasirinko demokratinį politinį režimą, aukščiausią kontrolę perduodama tautai. Visgi Seimui ir dar kai kam atrodo, kad tauta net ir po poros dešimtmečių yra tamsi, atsilikusi, be politinės kultūros. Paradoksas, tačiau prieš dvidešimt metų, dar be demokratijos patirties, referendumui tikom, o štai šiemet – jau nebe. Buvo sužlugdytas referendumas dėl žemės pardavimo, neleista referendumo rengti dėl lito įvedimo, o prieš keletą metų vykęs referendumas dėl atominės elektrinės buvo ignoruotas. Tautos balsas nebuvo išgirstas, visuomenės valia paminta. Tik nedemokratiškai valdantys politikai gali bijoti savo tautos nuomonės. Europa yra demokratijos tėvynė. Tačiau pačioje Europos Sąjungoje labai dažnai negalioja demokratijos taisyklės. Jau vien tai, kad į aukščiausius postus vadovai iki šiol buvo ne renkami, o skiriami, negalima kalbėti apie svarbiausią principą – demokratiją. Lietuva, šios sąjungos narė, irgi dažnai elgiasi pagal šį modelį – paskiria, ką reikia. Kaip vieną tokį neleistiną žingsnį mūsų funkcionieriai žengė 2004 metais - už žmones užkulisiuose nusprendė ir pakeitė Lietuvos Respublikos Konstituciją ir perleido visas teises ES, ypač teisėtvarkos srityje. O argi ne begėdiškai paminant šiuos įstatymus yra naikinama savivalda? Rajonų savivaldybės, seniūnijos, nusižiūrėjusios į Seimo, Vyriausybės narius, pagal savo „pajėgumus“ demokratijai irgi sugeba nusižengti. Tai ir reikiamų žmonių paskyrimai, nemylimų atleidimai, ir konkursų laimėtojai įvairiems darbams, ir netgi seniūnaičių rinkimai „kaišiojant pagalius“ rinkėjams. Rugsėjo 15-oji – Tarptautinė demokratijos diena. Lietuvoje ji praėjo tyliai, ramiai, nors šios dienos tikslas – informuoti visuomenę apie pagrindines demokratines vertybes, demokratijos būklę pasaulyje. Demokratija, taika ir saugumas, vystymasis ir žmogaus teisės yra tarpusavyje susiję dalykai, kurie vienas kitą papildo. Joana Katinienė