Trakuose, kur iš visų pusių po miestą vaikšto vėjai, siaučia lapų pūga. Šalnos savo darbą jau padarė, vėjas irgi netinginiauja, tad galime pasidžiaugti nuostabiausiomis spalvomis, kuriomis turtingas tik ruduo. Gražiausiais kilimais nukloti kiemai, skvereliai, net šaligatviai ir gatvės. Keletą rytmečių maloniai stebėjau, kaip valytojas Trakų gatvėje, prie ežero, lenktyniavo su vėju. Bet kokios jo pastangos sušluoti lapus krūvon ir sukišti maišan nueidavo niekais, o jų sūkuriai rodės žaidė apie patį darbininką. Vaizdelis prilygo Sizifo darbui. Tvarkingai palydėdami kiekvieną metų mėnesį atkeliavome ir į spalį. Greitai ir įpusėsime. O jis, kaip jau ir matome, visokių gamtos pokyčių mums mestelėjo. Rugsėjis po lygiadienio, vis apkarpydamas dienas, spaliui pasiūlė dar atsiriekti apie porą valandų ir pridėti prie nakties. Jis tą sėkmingai kasdien ir daro. Tačiau šiemet mes negalime pykti ant gamtos už dovanotus gražius rudens mėnesius. Turbūt ir pritingintys derlių nusiėmė ir kitiems metams jau pasėjo, jokiuose darbuose orai netrukdė, o grybai net iš didžiausių krepšių biro. Manau, kad ne kartą sakysime, kad tai buvo baravykų metai. Gal tik pavasario šalnos ir užkepinusi vasaros saulė uogienojams pakenkė. Tačiau visada visko negali būti labai daug. Tada išpuiktume, aptingtume ir tik gėrybėse vartytumės. Gamta žino, kaip žmogų išjudinti. Ramios, šiltos naktys sutveria nepakartojamą gamtos grožį. Jeigu iki pietų nemiegate, rytais pamatysite šerkšnu padabintą žolę, rodos, su slidėmis galėtum šliuožti, o virš ežerų, pamiškių tarsi tylia skraiste kyla rūkas. Būtinai reikia pamatyti, kaip pro rūką atrodo mūsų pilis. Nežinia, kiek galėsime džiaugtis gamtos spalvomis, gal po dienos kitos pūstels šiaurys, žemę ims kaustyti gruodas, o čia, žiūrėk, jau ir sniegas. Juk 1992 metais spalis pirmomis dienomis pateikė tokį siurprizą, kad oi, oi. Pridribo šlapio sniego, kuris lipo prie lapų, plėšė juos, laužė medžių šakas. Kol gamta dar negaili gražių dienų, pasirūpinkime ją praturtinti. Juk spalis – medelių sodinimo mėnuo. Reikia jų gyvenviestėse prie namų, reikia prie įstaigų, reikia miestų skveruose. Tik neturėtų būti saviveiklos – nereikėtų sodinti, kur užsimanius. Patarti, parodyti turėtų gamtosaugininkai, apželdinimo specialistai. Visas spalio mėnuo tinkamas laikas sodinti sodo augalus, nes po pirmųjų šalnų augalų augimas baigiasi ir jie jau ruošiasi žiemai. Specialistai pataria ir vaismedžius, ir vaiskrūmius pirkti iš medelynų, jie pasakys kokių veislių, kokioje žemėje geriausiai auga. Šį savaitgalį spalis dar žada nepašykštėti keleto šiltų, saulėtų dienų, gal kas įtars, kad tai bobų vasara atkeliavo į svečius. Tad paskubėkime susitikti su gamta ir pasidžiaugti jos spalvomis: auksiniais klevais ir beržais, degančiomis šermukšnių, putinų, šaltalankių kekėmis... Joana Katinienė