Būna taip – žmogų ištiko nelaimė, o tu žiūri į jį ir negali suprasti, kodėl jis pats nesisaugojo. Ne tik nesisaugojo, bet it elgėsi lengvabūdiškai, sukeldamas rūpesčių nieko dėtiems aplinkiniams. Bene labiausiai savimi nesirūpina statybininkai. Darbo saugos komisijos vis nustato, kad darbo vietoje ir darbo metu vyrai būna išgėrę, nesilaiko saugos reikalavimų. Statant bet kurį objektą, vienas žmogus niekada nedirba, tad kodėl darbo draugai leidžia apsvaigusiam arba be šalmo, saugos diržo dirbti pavojingoje vietoje. Pradedama gailėtis arba ieškoti kaltų, kai įvyksta nelaimė. Prie upės, jūros ar ežero vienas žmogus vargu ar svaiginasi. Tačiau užsinorėjusiojo išsimaudyti niekas kompanijos nesulaiko. Ir tada pamato, kad jūra tikrai nėra tik iki kelių. Bet būna vėlu. Vien šiemet Baltijos jūroje gelbėtojai apsvaigusius nuo alkoholio ar saulės išgelbėjo kelias dešimtis lengvabūdiškai besielgiančių žmoonių. Dar liūdniau, kad yra nemažai suaugusiųjų žmonių, kurie ne tik patys nesisaugo, bet nuo nelaimių nesaugo ir savo vaikų. Kaip vertinti tokius tėvus, kurių vaikai pasimeta minioje, patys vieni mažyliai brenda į vandenį, kai tuo tarpu suaugusieji arba lošoa kortomis, arba išgerinėja, arba paprasčiausiai moterys ... beplepėdamos taip įsijaučia, kad užmiršta turinčios ganyti savo mažylius. Prieš keletą metų per visą Lietuvą nuskambėjo istorija, kad tėtušis, atvažiavęs iš rajono į Vilnių, paliko savo mažametį sūnų kažkokioje valgykloje ar alaus bare ir pats vienas grįžo namo. Ne, tai ne anekdotas ir vyras psichiškai normalus. Nors paga poelgį – sunku patikėti. Lapkritis – vienas niūriausių ir tamsiausių metų mėnuo. Niekaip nepadeda ir negelbsti ir viena atsukta valanda. Ištisai – rūkai ir prieblanda. Vairuotojams tai yra didžiulis išbandymų metas. O juk netrukus prasidės ir plikledis. Policijos darbuotojai nuolat prašo, įspėja, reikalauja – užsisekite atšvaitus. Atšvaitai pestiesiams, dviratininkams, vadeliotojams yra privalomi. Tačiau kai pareigūnai sustabdo tokius piliečius, kurie neturi atšvaitų, teisinasi, kad pamiršo, nors namuose turi bent kelis. Šiemet žuvusiųjų per eismo įvykius skaičius yra didesnis nei pernai per tą patį laikotarpį. Bemaž du trečdaliai žūva tamsiuoju paros laiku. Su atšvaitu einantį, vadeliojantį ar dviračiu važiuojantį žmogų vairuotojas gali pastebėti iš maždaug tris keturis kartus didesnio atstumo nei be atšvaito. Eismo saugumo specialistai yra paskaičiavę, kad automobiliu važiuojant 60 km per valandą greičiu, per sekundę nuvažiuojama apie 17 metrų. Mūsų žmonėms vis dar trūksta sąmoningumo, atsakomybės, nes jie neretai sukelia pavojų vairuotojui, o patys rizikuoja gyvybe. Nebūkime abejingi – saugokime save ir savo artimuosius. Joana Katinienė