Mes visi jaučiame artėjant metų pabaigą. O prieškalėdinis susikaupimo laikotarpis yra adventas. Iš lotynų kalbos šis žodis verčiamas atėjimas. Krikščionių religijoje tas laikotarpis pažymi laiką iki Jėzaus gimimo. Tai krikščionių tikinčiųjų susikaupimo ir apmąstymo metas prieš Kalėdas. Advento metu katalikai susilaiko nuo triukšmingų linksmybių, tačiau protestantai su džiaugsminga viltimi laukia artėjančių Kalėdų.

Advento metas yra kupinas įvairių įvykių. Štai, pavyzdžiui Šv. Barboros ir Šv. Mikalojaus dienos. Barbora – tai mūsų karalienė. O štai iš Šv. Mikalojaus įvaizdžio kilo Santa Klausas, Kalėdų senelis. Vilniaus pedagoginio universiteto profesorius, gamtos mokslų daktaras, etnologas Libertas Klimka sako, kad yra labai įdomi ir Šv. Liucijos diena. Šią šventę turi visos Baltijos jūros baseino šalys. Ši diena simbolizuoja šviesą, tai ženklas, kad artėja saulėgrįža. Kalėdos ir būdavo saulėgrįžos šventė, o vėliau sutapatinta su Kristaus gimimu.

Sakoma, kad adventas – ne tik ramybės, bet ir paslaptingas, mistiškas laikas, kai ano pasaulio dvasios bando kištis į žmonių gyvenimą. Senovėje kai kas tikėjo, kad šiuo tamsiuoju paros metu aplinkui vaikštinėja dvasios, kurios tik ir taikosi pakenkti žmonėms, gyvuliams, žiemkenčių pasėliams.

Tačiau adventas dažnai buvo ir kalėdinių prekymečių laikotarpis. Lietuvoje buvo madingas šeškaturgis, vėliau – skaistaturgis, o galiausiai – saldaturgis. Šeškaturgyje buvo prekiaujama šiltais drabužiais, šalikais, kepurėmis ir dar daug kuo. Antrajame turguje prekiauta dovanėlėmis, trečiajame – Kalėdų stalui reikalingais daiktais.

Advento metu vyravo įvairiausi papročiai. Žmonės nesilinksmindavo, nešėliodavo. Netgi vestuvių bemaž nebūdavo. Tiesa, šis paprotys daugelyje vietų galioja ir dabar – vestuvių nesigirdi, nesimato. Tačiau susiejimuose tiek anksčiau, tiek dabar dainuojamos liaudies dainos, žaidžiami įvairūs žaidimai. Įdomu tai, kad per adventą būdavo įvairiausių draudimų: nebuvo galima kirsti miško, nes ateinančią vasarą miškas blogai augs, nekirpdavo avių, nes vilnos būsiančios šiurkščios ir daugelį kitų.

Įdomiausia, kad per adventą žemdirbiai, stebėdami gamtos reiškinius, spėdavo derlių. Jeigu būna daug sniego, bus geras vasarojus, jeigu šalta, bus karšta vasara, jeigu danguje daug žvaigždžių, žvejai sugaus daug žuvies…

Kiekvienas gyvenimo tarpsnis įneša naujovių, tačiau būtų gražu, kad nepamirštume ir senovės papročių.

Joana Katinienė