Prieš didžiąsias šventes žmonės apmąsto savo poelgius, skaičiuoja pasiekimus ir nesėkmes, pina svajones ateičiai. Jeigu gerai sekėsi verslas, užderėjo derlius, pelno davė ir gyvuliai, tai ramu. Labiausiai džiugu, kad sveiki ir laimingi visi šeimos nariai, nebuvo nelaimių ir netekčių. Visa tai vertinga žmogaus gyvenime. Tačiau iškyla vienas svarbiausių klausimų – o gerumo ar nepritrūko? Gerumo sau, savo šeimos nariams, artimiesiams, draugams, seneliams, vaikams, neįgaliems? Gerumo žvėreliams, paukšteliams, visai gamtai? Praėjo Kalėdos. Kas galėtų suskaičiuoti kiek vienišų senukų, neįgaliųjų taip ir nesuprato, kad tai buvo viena didžiausių metų švenčių. Gal pas jį nebuvo plotkelės, kūčiukų, nedegė žvakelė, nekalbant apie dvylika patiekalų ant stalo. O gretimame name, gal net už sienos gausi šeima su artimaisiais smagiai kūčiavodami laukė Šv. Kalėdų. Viename respublikiniame laikraštyje reklamoje kelis kartus šiek tiek šokiravo surimuotas pasakymas: „Jau geriau gatvė nei vienatvė“. Vargu, ar čia neperlenkta. Tikriausiai sukūrė tas, kuris neįsivaizduoja nei vienatvės, nei gyvenimo gatvėje. Žmonės įvairiai vertina vadinamąsias gerumo akcijas per radiją, televiziją, maltiečių sriubas. Gal čia labiau dosnumo akcijos. Tiesa pasakius, jų begalingai daugėja, aukoti kviečiama jau dešimtims į įvairiausias situacijas ar negandas patekusiems žmonėms. Deja, kad ir turtingų aukotojų nėra daug. Gerumas nėra aukojimo akcija, jis nieko nekainuoja. Arba geras žmogus, arba ne. Tiesa, gyvenime ne kartą girdime: „Gerą žmogų valdžia arba pinigai sugadino“. Tą mes matome, su tuo labai dažnai susiduriame. Buvo normalus, geras žmogus, bet atsisėdo į valdžios kėdę ir jau sunku su juo paprastam žmogui susikalbėti. O jeigu jau praturtėjo, kartais ir nesąžiningai, tai namuose ir žmona, ir vaikai turi apie jį šokinėti ant pirštų galiukų, jam besąlygiškai paklusti ir tarnauti. Va, tada ir išgaruoja visas žmogaus gerumas, tačiau greičiausiai jo ir neturėjo. Išlindo egoizmas ir pasipūtėliškumas. Gerumo niekada nebūna per daug. Jo reikia visiems ir visur. Tačiau šeimoje ypatingai. Gražu, kai kelios kartos susėdusios sprendžia visus šeimos klausimus, padeda vieni kitiems, ir džiaugsme, ir nelaimėje – visada kartu. Senelių, tėvų meilė, gerumas visada lieka vaikų širdyse. Tegul ir ateinančiais metais Jūsų namai būna pilni šilumos ir gerumo. Joana Katinienė