Atrisnojo metų rytietiškas simbolis žirgas, kažkodėl žalia spalva nudažytas. Toliau gyvensime ir dirbsime. Gal kiek gerėliau bus, nes valdžia rado būdų sumažinti pragyvenimo kaštus. Nuo sausio pradžios už barščiams ar arbatai išsivirti naudojamas dujas mokėsime mažiau.
Ir minimalią algą gaunantieji pajus pokyčius. Neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) nuo Naujųjų padidėjo nuo 470 Lt iki 570 Lt. Tai reiškia, kad mažiausias pajamas gaunantys žmonės „į rankas“ gaus maždaug 20 Lt daugiau. Panašiai tokia pat suma nuo liepos taps turtingesni ir kultūros darbuotojai, bibliotekininkai ir statutiniai pareigūnai.
Kalbant apie pinigų surinkimą, kurio valdžia negali atsisakyti, maga ilgėliau sustoti ties šiukšlių išvežimu.
Spalio mėnesį dariau konkretų socialinį eksperimentą. Gyvenu kaime, buitinėms atliekoms rinkti turiu 0,14 kub. m talpos konteinerį. Pagal sutartį su Trakuose įsikūrusia UAB „Komunalinių įmonių kombinatas“ du kartus per mėnesį prie mano kiemo vartų privažiuoja didžiulis atliekų surinkimo specialus transportas ir išpila visą turinį į besotę angą.
To eksperimento esmė paprasta – į konteinerį pyliau tik tai, ko nesugebu surūšiuoti. Taigi spalis buvo visai „nederlingas“ – per mėnesį nesugebėjau pripildyti pilno konteinerio, todėl lyg ir gero pasitenkinimo jausmas turėtų užplūsti, nes pasielgiau pilietiškai.
Vis tik ne visai gerai jaučiausi, nes ramybės nedavė keli klausimai. Pirmiausia – sutartis su komunalininkais. Pagal ją du kartus per mėnesį jie ima mokestį už išvežamas šiukšles, taigi manasis noras neapsunkinti darbais šiukšlių vežėjų lyg ir beprasmis. Ar tuščias bus konteineris, ar pilnas, vis tiek teks mokėti. Kodėl du kartus per mėnesį surenkamos šiukšlės? Ogi rečiau negalima. Taip tikina bendrovės darbuotojai.
Trakų savivaldybės administracijos ekologas Jonas Kriaučiūnas patikino, kad rajone buitinių atliekų realaus susikaupimo normos yra skirtingos. Kaimiškose seniūnijose jos sudaro 1,3 kubinio metro, o Trakų ir Lentvario miestuose po 1,6 kub. metro vienam gyventojui. Šie skaičiai ne iš lubų nurašyti. Šitaip nusprendė rajono savivaldybės taryba, savo balsais patvirtindama tokias normas.
Neatlyžtu ir imu skaičiuoti. Manasis konteineris yra nedidukas, vos 0,14 kub. metro talpos. Jei jį pilną pripildyčiau per savaitę, metinę normą „įvykdyčiau“ per pustrečio mėnesio. Na, o jei viskas vyktų kaip numatyta sutartyje, buitinių atliekų kiekį sukaupčiau per 20 savaičių arba penkis mėnesius. Taigi, jei visą laiką būčiau pilietiškas, t.y. rūšiuočiau buitines atliekas ir „nevarginčiau“ komunalininkų, jiems pusę metų mokėčiau… už nieką.
Dabar apie buitinių atliekų rūšiavimą. Man neduoda ramybės klausimas – kodėl tai turėčiau daryti? Ar rūšiuoju, o tuo pačiu rečiau pripildau savąjį šiukšlių konteinerį, ar to visai nedarau, vis tiek moku kaip ir iki rūšiavimo konteinerių atsiradimo kaimuose ir miestuose. Tiek pat.
Mokėti už paslaugas reikia, nes komunalininkai padeda atsikratyti šiukšlėmis. Tik va vėl tie klausimai. O ar negalima pasiekti, kad sunkvežimio vairuotojas fiksuotų, kada ir kieno konteinerį išpylė į šiukšlių surinkimo mašiną? Juk tai taip paprasta, o sąžiningas rūšiuotojas jau būtų paskatintas. Ne padėkos raštu, o konkrečia pinigų suma.
Rajono meras Vytautas Zalieckas patikino, kad pagal naująsias Trakų rajono atliekų tvarkymo taisykles, nuo spalio 5 dienos jau galima sutartį sudaryti nebūtinai su konkursą laimėjusia komunalines paslaugas teikiančia bendrove. Piliečiai gali susitarti su kitomis bendrovėmis.
Vladas Kasperavičius