Orai tapo tikrai žiemiški. Atšalo ir, sako meteorologai, dar atšals. Politikos padangėje, kaip sako politikos apžvalgininkai, orai vis labiau šąla santykiuose su Lenkija. Turbūt niekad dviejų valstybių santykiuose vasaros ir nebuvo, bet pastaruoju metu bet kokius šiltesnius lietuvių ir lenkų santykius smarkiai stengiasi atšaldyti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pagrindinis orų reguliuotojas Valdemaras Tomaševskis. Žiūri televizorių, klausaisi radijo - ir savo ausimis netiki: V. Tomaševskis viešai skelbia, kad Lietuvoje persekiojami lenkai. Net Europarlamente paskelbė. Dėl ko persekiojami? Dėl gimtosios kalbos vartojimo, kaip sako V. Tomaševskis. Kaip tas persekiojimas pasireiškia? Pasak V. Tomaševskio, pasireiškia tuo, kad teismas skyrė apie 13 tūkst. eurų baudą Šalčininkų rajono merui. V. Tomaševskis supranta ir visiems skelbia, kad bauda skirta už tai, jog gatvių pavadinimų lentelės buvo lenkų kalba. Nors, kai žiuri televizorių, klausaisi radijo - supranti, kad bauda skirta ne už jokią lenkų kalbą, o už teismo sprendimo nevykdymą. Bet V. Tomaševskiui, aišku, piktinimasis teismo sprendimu nebūtų įrankis audrai kelti. O ir išvis, kam tų gatvių pavadinimų lenkų kalba reikia (be V. Tomaševskio)? Pats esu pusiau lenkas, kiek kalbinau pažįstamų lenkų - jiems nereikia. Patys lenkai sako, kad to reikia ne lenkams, o tik Lietuvos lenkų rinkimų akcijai. Nes štai tokia sumanyta akcija. Akcija - kažkuo reik piktintis, tą baisiai demonstruoti, tą pulti. O kas, jei niekas nesipriešintų toms lentelėms? Ką „akcininkai“ pultų, dėl ko piktintųsi? Buvo dar tokia Hitlerio nacionalsocialistų partija, jos propagandos specialistas Gebelsas, organizuojantis akcijas, man atrodo, yra sakęs: „Jei nebūtų žydų, būtumėm juos išradę“. Robertas Čuta