Nuo Palangos iki Trakų

Iškilmingi senovinių ragų garsai, nuskambėję vasario 5-osios popietę Trakų kultūros rūmų salėje, tarsi skelbė jog simbolinė kunigaikštienės Birutės paminklo vizijos kelionė pasiekė galutinį tikslą – Trakus. Projekto sumanytojai savo idėją pirmiausiai pristatė kunigaikštienės Birutės tėviškėje — Palangoje, vėliau Kaune ir galiausiai — Trakuose. Tokiu būdu tarsi buvo atkartota kunigaikštienės Birutės prieš kelis amžius vykusi kelionė į Trakus.

Išaukštinti

Birutės varduvėse tautinį himną ir dainas apie Birutę atliko Vilniaus įgulos karininkų ramovės folklorinis ansamblis „Vilnelė“ (vadovė Laima Purlienė) ir Vilniaus mokytojų namų žemaičių folklorinis ansamblis „Tyklė“ (vadovė Vitalija Brazaitienė). Po mero Vinco Kapočiaus sveikinimo, Silvestro Vailiūno 1825 m. žemaitiškai parašytą sakmę apie Birutę skaitė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentė poetė Meilė Kudarauskaitė. Namida Pocienė, LDK Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos pirmininkė, simboliškai atidengė paminklo modelį.  Po lyrinės įžangos, savo būsimo kūrinio — LDK kunigaikštienės Birutės paminklo — viziją pristatė skulptorius Gediminas Radzevičius. Jis užsidegęs pasakojo apie kunigaikštienės Birutės, Vytauto Didžiojo motinos, asmenybės išskirtinumą ir sakė, jog šis paminklas – idealizuos moters vaidmenį ne tik vaiko, vyro, bet ir šalies gyvenime. „Tai tarsi duoklė moterystės ir motinystės vaidmeniui šalies gyvenime, - kalbėjo G.Radzevičius. — Kunigaikštienė Birutė – tai išskirtinė savo dvasios galia moteris –ištikimybės, atsidavimo ir išminties dėka, gebėjusi ekstremalioje situacijoje priimti tinkamą sprendimą ir be kalavijo nugalėti. Juk po savo vyro Kęstučio nužudymo ji iš kalėjimo išlaisvino savo sūnų Vytautą, dėl kurio šiandien turime Lietuvos valstybę. Nežinia kaip būtų, jei Birutė būtų pasirinkusi kitą kelią arba tiesiog nesiėmusi jokių priemonių”.

Pritardami iniciatyvai Trakams padovanoti kunigaikštienės Birutės paminklą, daug gražių žodžių ir minčių išsakė ir renginyje kalbėję svečiai — LDK Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos pirmininkė Namida Pocienė, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, pilių tyrinėtojas architektas restauratorius dr. Napalys Kitkauskas, skulptorius, Vilniaus dailės akademijos profesorius Antanas Kmieliauskas, istorikas, Lietuvos kultūros fondo pirmininkas, karo akademijos docentas Romas Batūra, istorikė rašytoja Inga Baranauskienė. Renginio vedėjo Gaudento Aukštikalnio paskatinti, paminklo pastatymui Trakuose choru pritarė visi renginio dalyviai. Vakaro pabaigoje teisininkas Jonas Ivoška-Šėla perskaitė savo kūrinį „Sakmė apie kunigaikštienę Birutę“. Būsimo paminklo pristatymą vainikavo visų dalyvių nuoširdžiai giedama „Lietuva brangi“.

Vizija

Paminklas bus gaminamas iš granito, nes akmuo simbolizuoja tvirtumą, amžinybę, dvasingumą. Granitinę kunigaikštienės  Birutės skulptūros viršutinę dalį, ant akmenyje iškalto saulės simbolio,vainikuos bronzinė LDK karūna. Skulptoriaus G.Radzevičiaus vizijoje – paminklo aukštis siekia apie 6-7 metrus. Didelis dėmesys skiriamas simbolikai, kūriniui reikalingą medžiaga — vientisą 4,5 m aukščio ir 1,20 m pločio granitinį luitą skulptorius planuoja atgabenti iš kadaise buvusių LDK žemių – Ukrainos. Skulptoriaus sumanymu, paminklą papuoš kunigaikštienės Birutės laikmetį menanti simbolika. LDK kunigaikščių Birutės ir Kęstučio šeima gyveno tarsi dviejų religinių epochų sandūroje — dar gajus buvo senovės lietuvių tikėjimas, o į Lietuvą jau žengė krikščionybė (Vytautas krikštijo Lietuvą). Todėl paminklą puoš kadais Birutę ir Kęstutį supusio pasaulio simbolika: senoviniai paminkliniai pajūrio krikštai, aukuras, saulės kalendoriaus ir lygiadienio ženklai. Nugarinėje paminklo dalyje bus pavaizduota Birutės ir Kęstučio vedybų legenda. Apačioje Birutės-vaidilutės paliktas degantis ugniakuras su senoviniais paminkliniais pamario krikštais, o viršuje, pasak G.Radzevičiaus, ant vieno žirgo meiliai susiglaudusi įsimylėjėlių pora, simbolizuoja Birutės kelionę į vyro namus, į moterystės ir LDK didžiosios kunigaikštienės virsmą. Priekinėje paminklo dalyje — tarsi išnyrantis iš laiko gelmių didingos moters atvaizdas, primenantis jog kunigaikštienė Birutė padovanojo Lietuvai iškiliausią istorinę asmenybę —Didyjį kungaikštį Vytautą, išgarsinusį Trakų ir Lietuvos vardą visame pasaulyje.

Kiek kainuos?

Numatoma, jog minimo projekto sąmatinė vertė sieks iki 1,5 mln.litų. „Iškilių istorinių asmenybių atminimo pagerbimas – visos Lietuvos reikalas, — teigia skulptorius Gediminas Radzevičius, „Lietos” labdaros fondo valdybos narys. — Mes neprašome, kad Trakų valdžia paremtų mus pinigais, reikalingas lėšas projekto įgyvendinimui, planuojama, suaukos Lietuvos istoriją gerbiantys žmonės, tautos bendruomenės, esančios Lietuvoje ir už jos ribų. Paminklas bus statomas iš „Lietos” labdaros fondo surinktų lėšų, kuriam aktyviai jau talkina LDK Birutės karininkų šeimų, moterų sąjunga, Lietuvai pagražinti draugija ir kitos pritariančios organizacijos bei pavieniai asmenys. Spėjama, kad pasiekti užsibrėžtą tikslą pavyks maždaug po ketverių penkerių metų.

Jau renkama vieta

Trakų rajono savivaldybės taryba dar 2011 m. birželio 30 d. sprendimu patvirtino savo pritarimą „Lietos” labdaros fondo ir LDK Birutės karininkų šeimų moterų draugijos iniciatyvai pastatyti LDK Kunigaikštienei Birutei paminklą Trakuose. 2011 metų rudenį buvo suburta darbo grupė, kuri turėjo parinkti Trakų žemės erdvę, kurią papuoš Birutės paminklas. Kol kas siūlomos keturios vietos: Trakuose, Kęstučio pilies prieigose – Aukų kalno (trakiečių praminto Birutės kalnu) rytinės pusės papėdėje; prie Galvės ežero — erdvėje šalia gelbėjimo stoties arba prie Pusiasalio pilies gynybinės sienos. Viena iš siūlomų vietų — Senųjų Trakų piliavietė ir jos prieigos. Kuri vieta bus pasirinkta, turėtų išaiškėti jau artimiausiu metu.

Arūnė Tolmatytė{jcomments on}