Viktorija Šamatovičienė, Lentvario kultūros rūmų kultūrinių renginių organizatorė   Kultūros diena ypač svarbi kultūros žmonėms, menininkams, tiems, kurių kasdienybė – kūryba. „Gebėjimas kurti – tai didžiausia dovana, kuria gamta apdovanojo žmogų be galo ilgoje evoliucijoje“– apie kūrybos misiją yra sakęs V. Engelgartas.  Kultūros dienos proga Lentvario kultūros rūmai  sukvietė į vieną būrį Lentvario menininkus – poetus, rašytojus, tautodailininkus, amatininkus, dailininkus. Kultūros rūmų svečiai dalinosi savo mintimis apie savo kūrybą, ypatingai buvo įdomu išgirsti, kas  jų  kūrybos mūza, priverčianti juos kurti, meistrauti. Prozininkas, dramaturgas, eseistas Romualdas Granauskas, paklaustas, kas yra jo rašyti įkvepianti mūza, atsakė: „Čia toks iš romantizmo epochos atėjęs supratimas apie mūzas, kad poetas turi ją turėti. Lyg aš pasisodinsiu kažkokią bobą, vardu Mūza, ant kelių ir rašysiu. Ne mūzos reikia. Reikia, kad turėtum kokią idėją, turėtum minčių ir norėtum jas perduoti kitiems žmonėm.“ O kokias idėjas norėtų perduoti Lentvario literatai savo skaitytojams, pirmoji atsakė rašytoja Neringa Borovikė, šiais metais išleidusi jau antrąją knygą „Titnago plunksna“. Tai knyga, tinkanti skaityti visai šeimai. Autorė prisipažino, kad kūryba ją lydi visą gyvenimą darbe ir namuose. Taip pat savo kūrybinėmis idėjomis dalinosi jauna literatė, poetė Ernesta Dzingeliauskienė bei Rūta Minkevičienė. Jos perskaitė keletą savo eilėraščių bei papasakojo, kad kūrybinis įkvėpimas jas aplanko, išgyvenant stiprius įspūdžius, situacijas, kurias aprašo savo poezijoje. Kūrybinė kibirkštėlė aplanko ne tik literatus, bet ir dailininkus. Apie savo kūrybą pasakojo dailininkės Asta Radimonienė, Raisa Valevič. A. Radimonienė profesionali dailininkė, mokanti moksleivius piešti, o R.Valevič pramoko piešti pati. Vėliau svečiai  buvo supažindinti su piešimo technika, kuri turi terapinį poveikį. Fraktalinio piešimo metodiką visiems pristatė Svetlana Šatevičienė. Daugelis susidomėjo fraktaliniu piešimu, todėl buvo nuspręsta surengti tokius užsiėmimus. Toliau savo kūrybines mūzas atskleidė tautodailininkės bei amatininkės – Ryšarda Kozubovskaja, Eugenija Jumasova, Viktorija Atkočiūnienė. R. Kozubovskaja papasakojo apie savo meistravimo technikas, E. Jumasova prasitarė, kad pradėjo siuvinėti kryželiu, kuomet išėjo motinystės atostogų, tai buvo jos kūrybos postūmis, o V. Atkočiūnienė atskleidė, kad niekuomet nemanė meistrausianti, seniai norėjo tapyti, bet pradėjusi lieti ir pjaustyti žvakes, labai pamėgo šį amatą. Amatininkė pademonstravo savo keletą darbelių, kuriais visi buvo sužavėti. Spalvingos, įmantrių formų žvakės skatino visų susirinkusiųjų susidomėjimą. Susitikimo metu nuskambėjo ir autorinė daina, kurią atliko Lentvario kultūros rūmų direktorė Olga Ochmanienė. Ji padainavo savo nuotaikingą dainelę apie Lentvarį. Renginyje viešėjusios rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Vitalija Burdienė prisipažino kadaise kūrusi eiles, tam ją pastūmėjo meilės jausmai, o Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Karolina Narkevič atskleidė fotografijos paslaptis. Menininkų diskusijos įdėmiai klausęs Lentvario seniūnas Vytas Rukšėnas visus kvietė dalintis savo kūryba, ją viešinti mieste. Toliau menininkų susitikimas-diskusija tęsėsi prie arbatos. Niekas neskubėjo skirstytis, nes menas  labai plati sąvoka ir apie kūrybą galima kalbėti daug ir ilgai. Šaunaus vakaro pabaigoje buvo nuspręsta tokio pobūdžio vakarus rengti dažniau bei dalintis savo kūrybiniais darbeliais parodų metu Lentvario kultūros rūmuose bei Lentvario seniūnijoje.