Trakų viešoji biblioteka tęsia parodų ciklą „Prasmė ir grožis Trakų krašto bibliotekų fonduose“, kurio metu pristatome retus spaudinius iš mūsų kraštiečių asmeninių bibliotekų. Ketvirtoji šio ciklo dalis skirta 100-osioms Lietuvos valstybės atkūrimo metinėms ir pristato tarpukario Lietuvoje išleistus unikalius spaudinius. Tarpukario istorijos vadovėlis Ekspozicijoje pristatome trakietės Mildos Mendelevičiūtės atneštą ir kadais jos seneliui – gydytojui, birželio sukilimo dalyviui, vienam iš Ateitininkų federacijos atkūrimo organizatorių (1989 m.), Lietuvos Ateitininkų federacijos atkūrimo komiteto pirmininkui Vincentui Rasteniui (1922–2014) priklausiusį tarpukario istorijos vadovėlį su savininko V. Rastenio autografu. Tai J. Norkaus „Istorijos vadovėlis“, išleistas 3000 egz. tiražu Kaune, su žemėlapiais, iliustracijomis, nuotraukomis, spausdintas 1939 m. spaudos fondo spaustuvėje „Viltis“ ir skirtas V–VI pradžios mokyklos skyriams. Vadovėlio autorius prakalboje rašo, kad vadovėlyje daugiau kreipiąs „dėmesio į tuos lietuvių tautos asmenis ir įvykius, kurie turi daugiau auklėjamosios reikšmės“, ir mažiau – į smulkmenas... Dabar, sklaidant šio vadovėlio puslapius, supranti, kad tai paskutinė nepriklausomos Lietuvos istorijos vadovėlio laida, kurią rankose laikė ir meilės tėvynei mokėsi jaunosios Lietuvos karta, išlaikiusi savo istorijos egzaminą jau karo ir pokario metais, o vadovėlyje, šalia gausių Lietuvos istorijos datų (paskutinė spausdinta 1926 m. gruodžio 17 d.), jau rašalu V. Rastenio ranka įrašytos Lietuvai skausmingiausios ir iškalbingos datos: 1940 m. birželio 15 d., 1941 m. birželio 21 d., 1945 m., liudijančios jos savininko išlaikytą gyvenimo ir istorijos egzaminą... Jubiliejinė pašto ženklų serija Kiti reti spaudiniai, išleisti tarpukario Lietuvoje, skirti 20-osioms Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metinėms, – tai Lietuvos pašto ženklų serijos jubiliejinė laida – „Nepriklausomybės deklaracija“. Dailininko A. Varno piešiniuose pavaizduoti momentai – Lietuvos Taryba ir dr. J. Basanavičius, skaitantis Nepriklausomybės deklaraciją, kitame šios serijos ženkle – prezidentas A. Smetona, o ženklo fone – karo sugriauta Lietuva (Trakų pilies griuvėsiai ir kt.). Minėti ženklai (str. autorės šeimos relikvijos) išleisti į apyvartą 1939 m. vasario 15 d., graviruoti ir spausdinti Anglijoje, firmoje „Wilkinson and Co, Ltd.“ 1938 metų „Naujoji Lietuva“ Kazio Binkio „Naujoji Lietuva“ – nuostabi knygelė apie Tarpukario Lietuvą, išleista Kaune 1938 m., „Spindulio“ leidyklos, 34500 egz. tiražu (126 psl.). 1938 m. ši knyga dovanota visiems Lietuvos mokyklų mokinukams jubiliejaus proga (str. autorei – tai krikšto tėvelių atminimas) su dedikacija – „Lietuvos Nepriklausomybės 20-ties metų sukakčiai atminti Švietimo vadovybė skiria šią dovaną, linkėdama toliau plėsti mokykloje įgytas žinias, mylėti visa, kas gražu ir gera, ir visas savo jėgas aukoti Tėvynei-Lietuvai“. Joje ranka pasirašė Švietimo ministras prof. J. Tonkūnas bei A. Smetona, parašęs ir įžanginį žodį. K. Binkio tekstą papildo Tarpukario Lietuvos nuotraukos, kiekvieną skyrių (jų 14) – tematiką atitinkančios tautinės iliustracijos. Apibendrinant Tarpukario Lietuvos 20-mečio pasiekimus rašoma, kad sudaryta 40000 naujų ūkių, nutiesta per 200 kilometrų naujų kelių, vienas iš pasiekimų – privalomas pradžios mokslas, baigiamas likviduoti neraštingumas, įsteigta 850 pašto skyrių, nepamirštamos ir bibliotekos „kasmet vis plačiau reizgiamas bibliotekų tinklas; jis lietuvišką knygą, savo rašytojų ir mokslo žinių parašytą, daro prieinamą kiekvienam norinčiam šviestis...“ Taiklūs K. Binkio žodžiai – šviečiantys ir ugdantys, pamokantys ir išjuokiantys, nepraranda aktualumo ir šiandien: „...dažnai dar pasitaiko užeiti į tokią lietuvio trobą, kur grindys dar nuo pernykščių Velykų neplautos... Kieme... nei praeiti, nei pravažiuoti, ...aplink sodybą nei sodelio, nei medelio...“ arba „...tūlas valdininkas pasipūtęs sėdi savo įstaigoj, iš nuobodumo gaudo muses nuo stalo, o atėjusiam, nuo darbo atitrūkusiam ūkininkui murmteli: „Ateik rytoj“. Akcentuojant švietimo svarbą Tarpukario Lietuvoje, verta prisiminti, kad tuomet buvo plečiamas mokyklų tinklas, statomos mokyklos provincijose (pvz. dab. Aukštadvario RP direkcijos pastatas), virš durų kabinamas Vytis ir, koks paradoksas, – jos ir šiandien puošia Lietuvą (kai, tuo tarpu, nūdienos uždarytos mokyklos tik gąsdina jautresnių nervų praeivį). K. Binkis reziumuodamas pasiekimus švietimo srityje rašo: „Per visą išgyventą dvidešimtmetį valstybė, po krašto apsaugos reikalų, daugiausia lėšų skiria švietimo reikalams...“, ir apibendrindamas pasiekimus teigia: „šis trumpas Nepriklausomos Lietuvos istorijos tarpas ir mums patiems ir svetimiems parodė, kiek kūrybinės galios buvo šimtmečiais paslėpta lietuvių tautoje. Juk kas gi tautos gyvenime 20 metų? Tai tik pati pradžia, tai tik savo galios bandymas...“ Nesunku suvokti, kokį gilų pėdsaką to meto mokinukui paliko ši dovanota knygelė su Atlanto nugalėtojų (1933 m.) Dariaus ir Girėno nuotrauka, brangiais istorijos epizodais, asmenybių nuotraukomis, prezidento autografu... Su leidinių ekspozicija galite susipažinti jau dabar. Dar kartą dėkojame kraštiečiams, atsiliepusiems į Trakų viešosios bibliotekos kvietimą pasidalinti savo archyvų turtais: S. Martūnaitei, D. M. Paškauskienei, dr. Z. Ramanauskui, R. Tinfavičiui, J. Bagdonui, M. Mendelevičiūtei. RASA SELICKAITĖ, Trakų viešosios bibliotekos vyr. bibliografė