Retam, užsukusiam į meistro dirbtuvę, nemaga pačiam imtis kalto. Grožimasi medžio drožėjų išmone, darbštumu, kantrybe. Svaigina drožlių kvapas daugumą. Ir vis tik ne visiems duota tapti tikrais savo amato žinovais, o tuo pačiu ir mokytojais. Ne visiems pasiduoda įnoringasis ąžuolas, dailių raštų klevas, glotnioji liepa...
Marjano Misevičiaus „ūkis“
Marjanas Misevičius yra Trakų miškų urėdijos rekreacijos meistras – stalius. Jau ketvirtį amžiaus jis kukliai darbuojasi šiame bare. Urėdo pavaduotojas Dainius Taukis, kalbėdamas apie Marjaną, neslėpė nuostabos dėl šio kuklaus ir darbštaus staliaus pareigingumo ir meilės savo darbui.
Trakų miškų urėdijos vadovai ne be pagrindo didžiuojasi savo meistru. Tik Marjano Misevičiaus dėka prieš kelerius metus trakiškiai rekreacijos intensyvumo lygmenyje surengtame konkurse užėmė pirmą vietą Lietuvoje, o šįmet smulkiosios drožybos meistro titulas skirtas Marjanui Misevičiui už dalyvavimą Generalinės miškų urėdijos ir Druskininkų urėdijos surengtoje miškininkų kūrybos dienoje „Paslaptingas miško grožis“.
Puošti ir gražinti Marjanui tikrai tenka nemažai. Urėdijos teritorijoje yra įrengti trys pažintiniai takai. Prie pat sostinės esančios saugomos teritorijos mielai lankomos vilniečių ir miesto svečių. Pasivaikščiojimai Varnikų biologinio – zoologinio draustinio, Strėvos bei Saidės pažintiniais takais teikia atvangą sielai ir kūnui. O visokie informatyvūs akcentai tik palengvina pažinimą.
Darbelio Marjanas turi į valias. Visoje urėdijos teritorijoje yra daugiau kaip keturios dešimtys vietų, kur stovi meistro rankomis padarytų ir pastatytų akcentų. Jaukiai ir patogiai įrengtos poilsiavietės, atokvėpio vietos, informaciniai stendai, miškų pavadinimai, visa tai — Marjano „ūkis“.
Meistras supranta dirbinio iš medžio trapumą. Nestovės stendas ar medinis užrašas šimtmečius, bet juk nėra gražiau, kuomet apsamanojęs medinukas lėtai savo galo laukia neniokotas. Juk tikrai nesunku sukurti naują dirbinį, tik kad jis nebūtų niekdarių niekinamas.
Žilagalvis meistras nesiskundžia, kad jau nepatogu gyventi dėl skaudančių sąnarių. Radęs laiko, visada išsiruošia į miškus. Ne tik pastatytų dirbinių aplankyti. Vaikštinėdamas po mišką, visada stengiasi susirasti kokį kerokšlį ar keistesnę šaką. Pagulės kiek tas medžio gabalas dirbtuvės kertėje, o atėjus tikram įkvėpimui, virs dailiu, akį maloniai glostančiu medinuku. Kaip toji ąžuolo šaka, ilgai laukusi savo eilės, kol nevirto gražiai drožinėta lazda. Gaila, kad ne kitiems ji skirta, o sau. Klubo sąnarys per garsiai girgždėti pradėjo...
Tautodailininkai iš Senųjų Trakų
Kelis dešimtmečius sutuoktiniai Ališauskai pragyveno Riešėje. Dalia dirbo vietos mokykloje matematikos mokytoja, Jonas toje pat mokykloje mokė vaikus meistravimo per darbų pamokas. Daug metų buvo gyventa, dirbta, leidžiamos šaknys čia, Riešėje.
O vieną dieną ėmė ir pasisuko visi reikalai kitaip – buvo nuspręsta iš esmės keisti gyvenimą ir patiems keistis. Ir pasukta į Trakų kraštus. Čia, netoli Bražuolės įsigyta sodyba, o Senuosiuose Trakuose nupirktas apleistas tipinis tarybinis grūdų sandėlis. Lyg juokaudamas anuomet Jonas pasakė – darbuosimės kunigaikščio Kęstučio piliavietės pašonėje – puiki vieta tautodailinei kūrybai.
Bene didžiausias menininkų pasiekimas buvo tas, kad pagrindinėje menėje, kurioje kažkada grūdus rūšiavo „Petkaus” agregatas, buvo įrengta jauki svetainė.
Dalia Ališauskienė, sužinojusi apie įsikūrusią kaimo kaimynų bendruomenę, pirmiausia panoro tapti jos nare ir pasiūlė kultūriniams renginiams panaudoti erdvią svetainę. Prieš penkerius metus per Atvelykį įvyko pirmasis renginys.
Šitaip Senuosiuose Trakuose atsirado naujas kultūros židinys, kuris gyvuoja jau šeštus metus. Po inauguracijos, kiekvieną mėnesio paskutinį penktadienį, „Grūdų sandėlio svetainėje” iki vėlumos negęsta šviesa. Čia rengiami gyvos muzikos vakarai.
„Grūdų sandėlio svetainės” renginiai jau pamėgti kaimo visuomenės. Į vakarones gausiai susirenka ir jaunimas, ir senimas, ir kaimo inteligentija. Dalia Ališauskienė, pasakodama apie šiandieną, be jokio abejonės šešėlio sakanti, kad tik dabar pajutusi, jog gyvenanti teisingiausiu ritmu. Ji visą pedagoginio gyvenimo patyrimą skiria kūrybai, grožio puoselėjimui. Abu tautodailininkai neneigia, kad savo laiku padarė sėkmingą valingą sprendimą. Atkakus į Senuosius Trakus, neišvaizdus tipinis grūdų sandėlis virto ne tik dailių suvenyrų iš įvairaus medžio džiovintų, augalų kūrybinėmis dirbtuvėmis, bet visaverčiu, gausiai svečių, abiejų kaimo mokyklų, vaikų darželio auklėtinių lankomu
Gal tai pašaukimas?
Valdas Čalkis gyvena Valų kaime prie Neries. Ekonomistas pagal išsilavinimą darbavosi vietos žemės ūkio bendrovėje, tačiau sugriuvus kolūkinei santvarkai, be išlygų atsidavė norimam užsiėmimui - darbui su mediena.
— Šiandien tik džiaugiuosi skaičius iškeitęs į drožles, - juokiasi Valdas. – Nėr didesnio džiaugsmo padaryti gerą baldą ar išdrožti malonų įnagį virtuvei.
Dabar Valdas Čalkis susitelkęs įdomių baldų gamybai. Brėžiniai, projektavimas netrūkus virs uosio ar ąžuolo patogiais ir funkcionaliais baldais.
Aukštadvariškis Borisas Juozapavičius nė pats negali paaiškinti, kaip patraukė medis, kaltas, drožlė ir galutinio rezultato siekimas. Jis džiaugiasi su broliu baigiantys įsirengti dirbtuves Aukštadvaryje, kur kurs abu. O visus atvažiuojančius į Aukštadvarį iš abiejų miestelio pusių pasitinka Boriso sukurti miestelio mediniai riboženkliai.
Pedagogai atiduoda be atodairų
Henrikas Rudalevičius buvo mano darbų mokytojas ir tuo didžiuojuosi ypatingai. Trakų internatinėje mokykloje jis stebėjo vaikus ir buvo palankus besidomintiems medžiu.
Dabar garbaus amžiaus pedagogas ne be pagrindo dėkingas likimui, kuris lėmė, kad muziko dalią teko iškeisti į medžio grožio atskleidimą ir įsisavinimą. Mokinai buvo mokomi medžio inkrustavimo, tekinimo.
Pačiam Henrikui visada prie širdies buvo sudėtingi, kūrybinių pastangų ir žinių reikalaujantys projektai. Pastarojo meto kanklių gamyba buvo visais aspektais produktyvus ir malonus darbas.
Vidas Lukša medžio drožybos paslapčių jaunimą moko Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijoje. Pats mėgsta skrupulingus dirbinius. Daro dūdeles, namų apyvokos įrankius, interjero detales.{jcomments on}