Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad pagal mirštamumą vėžys išlieka viena pirmaujančių ligų pasaulyje. Neretai ši liga vadinama šiuolaikinės civilizacijos padariniu.
Prognozuojama, kad 2030 m. sergamumas vėžiu išaugs iki 21 mln. per metus, o jau kitais metais statistinėje mirštamumo nuo ligų lentelėje vėžys turėtų užimti pirmąją vietą, aplenkęs širdies ir kraujagyslių sistemos ligas. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, plaučių vėžys yra labiausiai paplitusi ir agresyviausia onkologinė liga pasaulyje, lemianti didžiausią mirštamumą. Lietuvoje nuo šios ligos kasmet miršta apie 500 žmonių, apie 400 iš jų – vyrai.
Tyrimais įrodyta, kad pagrindinis plaučių vėžį sukeliantis veiksnys yra tabako rūkymas. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento duomenimis, Lietuvoje rūko beveik trečdalis gyventojų (31 proc.) – 48 proc. vyrų ir 15 proc. moterų.
Plaučių vėžys dažniausiai nustatomas pavėluotai, nes pirmosios stadijos dažniausiai būna besimptomės. Nesant simptomų žmonės nesikreipia į gydytojus, nėra atliekami tyrimai, todėl besimptomiai ligos atvejai sudaro tik 6 proc. išaiškintų atvejų. Dažniausiai jie nustatomi tiriant dėl gretutinių ligų. Klinikiniai simptomai paprastai atsiranda navikui padidėjus arba išplitus į kitą vietą. Navikui augant, pacientus pradeda varginti bendrieji negalavimai, tokie kaip: nuovargis, silpnumas, pablogėjęs apetitas, svorio kritimas, kūno temperatūros padidėjimas ir karščiavimas. Vėlesnėse vėžio stadijose ligos simptomai ryškėja, atsiranda specifiniai simptomai: kosulys, dusulys, skrepliavimas, atsikosėjimas krauju, krūtinės ląstos skausmas.
Pacientų išgyvenamumas priklauso nuo simptomų pasireiškimo: kai liga besimptomė, 5 metus išgyvena 18 proc. ligonių, esant pirminio vėžio klinikinių simptomų – 12 proc., esant sisteminių ar metastazių sukeliamų simptomų – atitinkamai 6 proc. ir 0 proc. Dažniausiai plaučių vėžys metastazuoja į kepenis, kaulus, antinksčius, smegenis, kaklo limfmazgius.
Plaučių vėžys ir rūkymas
• Rūkymas yra pagrindinė išvengiama plaučių vėžio priežastis. Jis nulemia 8 iš 10 plaučių vėžio atvejų (86 proc.), įskaitant nedidelę dalį atvejų dėl, taip vadinamo, pasyvaus rūkymo (įkvepiant tabako dūmų, esant tarp rūkančių žmonių).
• Tabako dūmuose yra apie 4 800 įvairių medžiagų, tarp jų: anglies monoksidas, kietosios dalelės, dervos ir kancerogenai (benzinas, polinis-210, benzpireno nitrozaminai). Būtent pastarieji žaloja ląstelių DNR, įskaitant pagrindinius genus, kurie saugo organizmą nuo vėžio.
• Viena surūkyta cigaretė greičiausiai nesukels DNR pažeidimų ir vėžio. Dažniausiai jis išsivysto po keliolikos ar keliasdešimties metų rūkymo. Tačiau tyrimai rodo, kad kaskart surūkius 15 cigarečių ląstelėse atsiranda DNR pakitimai, kurie gali išprovokuoti naviko augimą.
• Žmonės, per dieną surūkantys iki 14 cigarečių, turi 7 kartus didesnę riziką mirti nuo plaučių vėžio, palyginti su nerūkančiais žmonėmis.
• Pradėjus rūkyti jauname amžiuje rizika susirgti yra didesnė, nei pradėjus rūkyti vyresniame amžiuje.
• Pasyvus rūkymas (tabako dūmų įkvėpimas šalia rūkant kitiems žmonėms) taip pat didina plaučių vėžio riziką, tačiau ji yra ženkliai mažesnė nei aktyvių rūkalių.
• Rūkymas taip pat didina mažiausiai 13 kitų vėžio tipų išsivystymą, tokių kaip: gerklų, stemplės, burnos ir ryklės, šlapimo pūslės, kasos, inkstų, kepenų, skrandžio, žarnyno, gimdos kaklelio, kiaušidžių, nosies ir prienosinių ančių ir kai kurių leukemijų tipų.
Kaip mesti rūkyti?
Metimas rūkyti – pagrindinė veiksminga plaučių vėžio profilaktikos priemonė.
Pasaulio sveikatos organizacija siūlo pradėti nuo 4 žingsnių programos:
1. Nustatyti metimo rūkyti datą. Svarbu pasirinkti kuo ankstesnę datą ir nusistatyti kuo trumpesnį periodą.
2. Pranešti draugams, šeimai ir bendradarbiams, kad sunkiomis akimirkomis galėtų Jus palaikyti.
3. Svarbu žinoti, kad pirmosios dienos ir savaitės bus sunkiausios dėl abstinencijos simptomų.
4. Kuo mažiau tabako gaminių matysite savo aplinkoje ir laikysitės toliau nuo rūkančių žmonių, tuo lengviau bus pasiekti tikslą.
Staigiai nutraukus cigarečių rūkymą, atsiranda jose esančio nikotino abstinencijos simptomai, tokie kaip: galvos skausmas, kosulys, nenumaldomas potraukis rūkyti, padidėjęs apetitas ir svorio augimas, nuotaikos pokyčiai, nerimas, sumažėjęs širdies ritmas, dėmesio sutrikimas, į gripą panašūs simptomai ir nemiga. Šie simptomai yra laikini (trunka apie 2–4 savaites). Yra 2 būdai su jais kovoti: kognityvinė-elgesio terapija ir farmakologinė-medicininė terapija.
• Kognityvinė-elgesio terapija apima veiksmus, kurie palengvina abstinencijos simptomus. Tai ilgas ir gilus miegas, pakankamas fizinis krūvis, užimtumas, sveikatai palanki ir subalansuota mityba, pakankamas suvartojamo vandens kiekis, poilsis, relaksacija ir teigiamos mintys, maloni veikla, joga, meditacija, masažas ir kita.
• Farmakologinė-medicininė terapija (vadinamoji nikotino pakaitinė terapija) apima vaistinius preparatus, kurie papildo organizmą nedideliais nikotino kiekiais, mažindami abstinencijos simptomus. Dažniausiai iš tokių produktų vartojama nikotino guma ir nikotino pleistras, kurie yra lengvai prieinami kiekvienam. Sunkesniais atvejais reikalinga šeimos gydytojo konsultacija, kurios metu gali būti išrašomi stipresni vaistai arba nukreipiama pas specialistą. Kartais taikoma psichologinė grupinė terapija, aiškinimo ir mokymo konsultacijos, hipnozė ir pan.
Ilgalaikiams rezultatams pasiekti ir atkryčio prevencijai siūloma metantiesiems rūkyti išstudijuoti savigalbos literatūrą, kreiptis į specialistus patarimų, dalyvauti privačiose ar grupinėse elgesio modeliavimo konsultacijose.
Rūkymas yra pagrindinė išvengiama plaučių vėžio, kasmet nusinešančio apie 500 Lietuvos gyventojų gyvybių, priežastis. Metimas rūkyti – pagrindinė veiksminga šio vėžio tipo profilaktikos priemonė. Yra sukurta daug būdų, kaip atsikratyti šio žalingo įpročio, todėl visada galima pasiekti norimą rezultatą. Nors šis procesas nėra labai greitas ir paprastas, tačiau būtinas, siekiant išvengti mirtinos ligos. Mesti rūkyti niekada nevėlu!
Evelina Voitonis
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad pagal mirštamumą vėžys išlieka viena pirmaujančių ligų pasaulyje. Neretai ši liga vadinama šiuolaikinės civilizacijos padariniu.
Prognozuojama, kad 2030 m. sergamumas vėžiu išaugs iki 21 mln. per metus, o jau kitais metais statistinėje mirštamumo nuo ligų lentelėje vėžys turėtų užimti pirmąją vietą, aplenkęs širdies ir kraujagyslių sistemos ligas. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, plaučių vėžys yra labiausiai paplitusi ir agresyviausia onkologinė liga pasaulyje, lemianti didžiausią mirštamumą. Lietuvoje nuo šios ligos kasmet miršta apie 500 žmonių, apie 400 iš jų – vyrai.
Tyrimais įrodyta, kad pagrindinis plaučių vėžį sukeliantis veiksnys yra tabako rūkymas. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento duomenimis, Lietuvoje rūko beveik trečdalis gyventojų (31 proc.) – 48 proc. vyrų ir 15 proc. moterų.
Plaučių vėžys dažniausiai nustatomas pavėluotai, nes pirmosios stadijos dažniausiai būna besimptomės. Nesant simptomų žmonės nesikreipia į gydytojus, nėra atliekami tyrimai, todėl besimptomiai ligos atvejai sudaro tik 6 proc. išaiškintų atvejų. Dažniausiai jie nustatomi tiriant dėl gretutinių ligų. Klinikiniai simptomai paprastai atsiranda navikui padidėjus arba išplitus į kitą vietą. Navikui augant, pacientus pradeda varginti bendrieji negalavimai, tokie kaip: nuovargis, silpnumas, pablogėjęs apetitas, svorio kritimas, kūno temperatūros padidėjimas ir karščiavimas. Vėlesnėse vėžio stadijose ligos simptomai ryškėja, atsiranda specifiniai simptomai: kosulys, dusulys, skrepliavimas, atsikosėjimas krauju, krūtinės ląstos skausmas.
Pacientų išgyvenamumas priklauso nuo simptomų pasireiškimo: kai liga besimptomė, 5 metus išgyvena 18 proc. ligonių, esant pirminio vėžio klinikinių simptomų – 12 proc., esant sisteminių ar metastazių sukeliamų simptomų – atitinkamai 6 proc. ir 0 proc. Dažniausiai plaučių vėžys metastazuoja į kepenis, kaulus, antinksčius, smegenis, kaklo limfmazgius.
Plaučių vėžys ir rūkymas
• Rūkymas yra pagrindinė išvengiama plaučių vėžio priežastis. Jis nulemia 8 iš 10 plaučių vėžio atvejų (86 proc.), įskaitant nedidelę dalį atvejų dėl, taip vadinamo, pasyvaus rūkymo (įkvepiant tabako dūmų, esant tarp rūkančių žmonių).
• Tabako dūmuose yra apie 4 800 įvairių medžiagų, tarp jų: anglies monoksidas, kietosios dalelės, dervos ir kancerogenai (benzinas, polinis-210, benzpireno nitrozaminai). Būtent pastarieji žaloja ląstelių DNR, įskaitant pagrindinius genus, kurie saugo organizmą nuo vėžio.
• Viena surūkyta cigaretė greičiausiai nesukels DNR pažeidimų ir vėžio. Dažniausiai jis išsivysto po keliolikos ar keliasdešimties metų rūkymo. Tačiau tyrimai rodo, kad kaskart surūkius 15 cigarečių ląstelėse atsiranda DNR pakitimai, kurie gali išprovokuoti naviko augimą.
• Žmonės, per dieną surūkantys iki 14 cigarečių, turi 7 kartus didesnę riziką mirti nuo plaučių vėžio, palyginti su nerūkančiais žmonėmis.
• Pradėjus rūkyti jauname amžiuje rizika susirgti yra didesnė, nei pradėjus rūkyti vyresniame amžiuje.
• Pasyvus rūkymas (tabako dūmų įkvėpimas šalia rūkant kitiems žmonėms) taip pat didina plaučių vėžio riziką, tačiau ji yra ženkliai mažesnė nei aktyvių rūkalių.
• Rūkymas taip pat didina mažiausiai 13 kitų vėžio tipų išsivystymą, tokių kaip: gerklų, stemplės, burnos ir ryklės, šlapimo pūslės, kasos, inkstų, kepenų, skrandžio, žarnyno, gimdos kaklelio, kiaušidžių, nosies ir prienosinių ančių ir kai kurių leukemijų tipų.
Kaip mesti rūkyti?
Metimas rūkyti – pagrindinė veiksminga plaučių vėžio profilaktikos priemonė.
Pasaulio sveikatos organizacija siūlo pradėti nuo 4 žingsnių programos:
1. Nustatyti metimo rūkyti datą. Svarbu pasirinkti kuo ankstesnę datą ir nusistatyti kuo trumpesnį periodą.
2. Pranešti draugams, šeimai ir bendradarbiams, kad sunkiomis akimirkomis galėtų Jus palaikyti.
3. Svarbu žinoti, kad pirmosios dienos ir savaitės bus sunkiausios dėl abstinencijos simptomų.
4. Kuo mažiau tabako gaminių matysite savo aplinkoje ir laikysitės toliau nuo rūkančių žmonių, tuo lengviau bus pasiekti tikslą.
Staigiai nutraukus cigarečių rūkymą, atsiranda jose esančio nikotino abstinencijos simptomai, tokie kaip: galvos skausmas, kosulys, nenumaldomas potraukis rūkyti, padidėjęs apetitas ir svorio augimas, nuotaikos pokyčiai, nerimas, sumažėjęs širdies ritmas, dėmesio sutrikimas, į gripą panašūs simptomai ir nemiga. Šie simptomai yra laikini (trunka apie 2–4 savaites). Yra 2 būdai su jais kovoti: kognityvinė-elgesio terapija ir farmakologinė-medicininė terapija.
• Kognityvinė-elgesio terapija apima veiksmus, kurie palengvina abstinencijos simptomus. Tai ilgas ir gilus miegas, pakankamas fizinis krūvis, užimtumas, sveikatai palanki ir subalansuota mityba, pakankamas suvartojamo vandens kiekis, poilsis, relaksacija ir teigiamos mintys, maloni veikla, joga, meditacija, masažas ir kita.
• Farmakologinė-medicininė terapija (vadinamoji nikotino pakaitinė terapija) apima vaistinius preparatus, kurie papildo organizmą nedideliais nikotino kiekiais, mažindami abstinencijos simptomus. Dažniausiai iš tokių produktų vartojama nikotino guma ir nikotino pleistras, kurie yra lengvai prieinami kiekvienam. Sunkesniais atvejais reikalinga šeimos gydytojo konsultacija, kurios metu gali būti išrašomi stipresni vaistai arba nukreipiama pas specialistą. Kartais taikoma psichologinė grupinė terapija, aiškinimo ir mokymo konsultacijos, hipnozė ir pan.
Ilgalaikiams rezultatams pasiekti ir atkryčio prevencijai siūloma metantiesiems rūkyti išstudijuoti savigalbos literatūrą, kreiptis į specialistus patarimų, dalyvauti privačiose ar grupinėse elgesio modeliavimo konsultacijose.
Rūkymas yra pagrindinė išvengiama plaučių vėžio, kasmet nusinešančio apie 500 Lietuvos gyventojų gyvybių, priežastis. Metimas rūkyti – pagrindinė veiksminga šio vėžio tipo profilaktikos priemonė. Yra sukurta daug būdų, kaip atsikratyti šio žalingo įpročio, todėl visada galima pasiekti norimą rezultatą. Nors šis procesas nėra labai greitas ir paprastas, tačiau būtinas, siekiant išvengti mirtinos ligos. Mesti rūkyti niekada nevėlu!
Evelina Voitonis
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė
