ROBERTAS ČUTA

Šiandien minimos Lietuvos socialinių darbuotojų dienos proga – pokalbis su Trakų globos ir socialinių paslaugų centro direktore Jelena Ignatovič  - Kokia Trakų globos ir socialinių paslaugų centro veikla, misija, tikslai?

- Kadangi centras jau tampa daugiafunkciniu deriniu, po kurio sparnu glaudžiasi kelios nevyriausybinės organizacijos, tad ir mūsų veikla labai plati: tai ir susitikimų, renginių organizavimas Trakų bendruomenei, ir jaunų savanorių veiklos organizavimas, įvairių paramos akcijų organizavimas ir vykdymas. Tačiau pagrindinis centro veiklos uždavinys - socialinių paslaugų teikimas rajono gyventojams, pradedant nuo aprūpinimo lazdele, ramentais, skalbimo, asmens higienos paslaugų teikimo ir baigiant kvalifikuota medicinine ir socialine pagalba senam ir neįgaliam žmogui jo namuose, kurią teikia centro slaugytojas, slaugytojo ir socialinio darbuotojo padėjėjai. Mūsų darbo tikslas labai kilnus: rūpintis žmogaus orumo nežeminančių gyvenimo sąlygų sudarymu bei padėti integruotis į visuomenę, kai asmuo dėl amžiaus, negalios, skurdo ar kitų priežasčių pats nepajėgus to padaryti. Mūsų vizija - aukštos kokybės, visiškai tenkinanti visuomenės poreikius, nuolat tobulėjanti socialinių paslaugų įstaiga (link to mes kryptingai ir einame). Pagrindinė misija – užtikrinti socialiai pažeidžiamiausiems savivaldybės gyventojams socialinę pagalbą.

- Kiek darbuotojų centre? - Šiuo metu centre dirba 56 darbuotojai. Didžioji dalis jų teikia socialines paslaugas paslaugų gavėjų namuose. Prieš porą dešimtmečių dar nebuvo socialinio darbo specialistų, tad dirbti priimdavo kitų specialybių žmones. Susiformavusi nuomonė, kad socialinį darbą gali dirbti bet kas, labai sumenkino profesijos prestižą, nuo 2011 metų šį darbą gali dirbti tik turintieji aukštąjį universitetinį arba neuniversitetinį socialinio darbo ar jam prilygintą išsilavinimą. Galiu pasigirti, kad mūsų įstaigoje visi socialiniai darbuotojai yra profesionalai, ne vienerius metus dirbantys socialinėje srityje, turintys ir profesinę ir gyvenimo patirtį.

- Kaip atrodo jūsų centro darbuotojo įprasta darbo diena? - Darbuotojų diena labai skirtinga priklausomai nuo pareigų ir darbo specifikos: vienam ji prasideda nuo prašymo priėmimo, kitam nuo bendravimo su klientu telefonu ar žodžiu, trečiam nuo apsilankymo pas klientą namuose ir būtiniausių buitinių ir asmens higienos paslaugų atlikimo, ketvirtas į tolimą seniūniją skuba „gaisrų“ gesinti ...Svarbiausia, kad diena nuo šypsenos šalia esančiam prasidėtų. To ir darbuotojui, ir klientui linkiu.

- Kiek yra centro klientų? - Kiekvieną dieną mes aptarnaujame iki 100 žmonių. 80-čiai jų teikiamos paslaugos namuose, kiti kreipiasi tiesiogiai į centrą dėl įvairių paslaugų: transporto, skalbimo, prausimo, techninės pagalbos priemonės (lazdelės, ramentų ir pan.) gavimo ir t.t. Daug bendraujama, konsultuojama ir patariama telefonu.

- Kaip pasakytumėte, kokie yra socialinio darbuotojo darbo ypatumai? - Mūsų darbas reikalauja ne tik daug žinių, bet ir ištvermės, supratimo, atjautos, žmogiškosios šilumos, mokėjimo bendrauti su įvairiais žmonėmis. Kita vertus, socialiniams darbuotojams tenka dirbti ir rizikos, emocinės įtampos sąlygomis: pasitaiko agresyvių, nusivylusių klientų, pagalbos prireikia ir psichikos ligoniams, ir užkrečiamosiomis ligomis sergantiems, ir nenuspėjamo elgesio asmenims. Labai dažnai tenka atlaikyti nepatenkintų klientų įžeidinėjimus, grasinimus. Kartais nuo vieno tokio skambučio nusileidžia rankos, aplanko nusivylimas ir tuštuma. Ne visi, baigę socialinio darbo studijas, sugeba šį darbą dirbti... Tačiau kas lieka, tas ir užsilaiko.

- Su kokiomis problemomis socialiniai darbuotojai susiduria savo darbe? - Kaip ne kartą esu sakiusi, nėra Lietuvoje tokios trobos, kurioje nebūtų socialinės problemos. Turiu omenyje ne tik negalią, skurdą ar nedarbą. Tai ir įvairios priklausomybės, smurtas, vienišumas, socialinis nusivylimas, emigracija ir pan. Deja, valstybė iki šiol nesuvokia tikrųjų šio sunkaus, neretai ir rizikingo darbo galimybių, esmės. Šalies ekonominė, socialinė politika, per mažas šios srities finansavimas neleidžia socialinio darbo dirbti taip, kaip iš tiesų reikėtų. Mes negalime patenkinti visų reikalaujančių pagalbos poreikių vien dėl to, kad mūsų įstaigos biudžetas to neleidžia, lėšų turim tik tiek, kiek turim. Todėl ir verčiamės kaip išmanom: rašome projektus, organizuojame akcijas, kreipiamės paramos... Na, ir atlyginimų prasme pasigirti negalime: socialinis darbas vienas iš mažiausiai šalyje apmokamų darbų. Taigi galima drąsiai teigti, kad socialinis darbas – tai darbas iš idėjos. Ar ne todėl kolektyvas moteriškas ?...

- Būna ir džiaugsmų, ne tik vargų? - Kada mes džiaugiamės? Ogi tada, kai sulaukiam paprasto „Ačiū“. Kada sugebam padėti žmogui: sutaikyti jį su giminaičiais, parinkti tinkamą darbuotoją, galiausiai, rasti benamiui pastogę artėjant žiemai, aprengti ji, pamaitinti. Kas labiausiai nuvilia? Tai suaugusiųjų vaikų abejingumas seniems tėvams. Ypač pastaruoju metu padaugėjo tokiu atveju, kai darbingi, sveiki, suaugę vaikai, aprašę tėvų butus ir turtus kratosi senų tėvų, nenori jų prižiūrėti, mokėti už paslaugas, nebendrauja, nesidomi jų gyvenimu (egzistavimu), visą atsakomybę už juos suversdami Valstybei. Ne kartą kalbėjomės, kad, matyt, greitai ateis laikas, kai būsim priversti kreiptis į teismus su ieškiniais prieš vaikus, kurie nesirūpina savo senais tėvais, arba kviestis TV pagalbos.

- Kokie svarbiausi pastarųjų metų centro nuveikti darbai? - Svarbiausias pastaruoju metu mūsų centro darbas - tai šiais metais startavęs projektas „Integruotų socialinės globos ir slaugos namuose paslaugų modelis Trakų rajono savivaldybėje“, finansuojamas iš ES struktūrinių fondų lėšų. Šio projekto esmė – į socialinę globą namuose integruotos slaugos namuose paslaugos, kurios teikiamos senyvo amžiaus ir suaugusiems neįgaliems asmenims bei konsultacinė pagalba juos prižiūrintiems artimiesiems. Centras įgijo licenciją verstis asmens sveikatos priežiūros veikla ir teikti šias paslaugas, įsteigta slaugytojo pareigybė, dešimt socialinio darbuotojo padėjėjų perkvalifikuota į slaugytojo padėjėjus, dar dešimt darbuotojų šiomis dienomis pradėjo mokymus Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo centre ir po 45 dienų taip pat įgys slaugytojo padėjėjo kvalifikaciją. Socialinės globos namuose paslaugas šiuo metu gauna 26 žmonės, tarp jų integruotos pagalbos (socialinės globos ir slaugos) namuose paslaugas šiuo metu jau gauna 13 Trakų, Lentvario, Rūdiškių seniūnijos gyventojų, turinčių nustatytus nuolatinės slaugos poreikius. Jiems kvalifikuotos paslaugos teikiamos 6 - 8 valandas per dieną.

- Kaip švęsite profesinę šventę? - Labai kukliai.

- Ko palinkėtumėte ir pasilinkėtumėte profesinės šventės proga? - Dirbdami kuklų ir sunkų darbą, atiduodame viską, ką mokame ir galime. Prisimindami centro globėjo monsinjoro Pranciškaus Vytauto Rūko žodžius „laimingiausias už laimingiausią, kuris turi kuo pasidalinti su artimu...“, profesinės šventės proga linkime visiems socialiniams darbuotojams ištvermės ir supratimo, ryžto ir kantrybės, sveikatos ir stiprybės, kantraus ir vaisingo darbo rajono gyventojų labui, taip pat ir meilės, kuri gyvenimą padaro tikru gyvenimu.