Šį nuostabų pavasarį Vievio gimnazijoje lankėsi projekto ,,Misija Sibiras“ dvyliktosios ekspedicijos dalyvis, karininkas Tomas Šyvokas.
Pamokoje dalyvavo 3-4 kl. gimnazistai ir mokytojai. Pagrindinis tikslas - skatinti kartų dialogą ir tarpusavio supratimą ypač aktualiais Lietuvos naujausiųjų laikų istorijos klausimais.
Mokiniams Tomas Šyvokas priminė kai kurias lietuvių tremties istorijos aplinkybes bei faktus, papasakojo apie projekto atrankos kriterijus, bandomąjį žygį, vykusį Labanoro girioje, dalinosi įspūdžiais iš ekspedicijos. Svečias pasakojo apie susitikimus su Tiumenėje tebegyvenančiais buvusiais tremtiniais, jau sunkiai kalbančiais lietuviškai, bet su ašaromis akyse prisimenančiais Lietuvą. Įdomu, kad ir vietiniai gyventojai, dar menantys tuos laikus, lietuvius minėjo tik geru žodžiu. Skaudu, kad laikui bėgant vietovės labai keičiasi, todėl ekspedicijos dalyviams kartais buvo sunku surasti lietuvių tremtinių kapines, nes jos buvo apaugusios miškais. Dar baisiau, kai į tokią šventą vietą kėsinasi žmogaus ranka. Prie Verh Kamenkos lietuvių kapinaičių grėsmingai artėja didžiulis karjeras. Savo ekspedicijos dienoraštyje Tomas rašė: „.Buvau visas šlapias nuo prakaito, bet tai smulkmena. Svarbiausia buvo tikslas atlikti šį darbą tam, kad kapinės būtų apsaugotos nuo visiško išnykimo ar netgi sunaikinimo. Tai ir pavyko padaryti, nes vakare visa kapinių teritorija jau buvo aptverta. Taip pat pastatėme didelį medinį kryžių. Jo nešimas ir tvirtinimas man buvo labiausiai jaudinantis momentas. Net sunku jį apibūdinti, bet tai buvo tikrai neeilinė akimirka, kurią būtų sunku palyginti su kuo nors kitu.“
Paklaustas, ar vertėjo taip toli keliauti ir vargti dėl svetimų žmonių ir jų kapų, Tomas atsakė, jog neabejotinai verta, o buvę tremtiniai – nesvetimi, nes jie lietuviai, mūsų broliai ir sesės, kurių atminimu privalome pasirūpinti.
Džiugu, kad kiekvienais metais projektas plečiasi, ieškomos naujos jo formos: jau kelerius metus organizuojame labdaros koncertą LRT studijoje, pagaminome „Misijos Sibiras” atributikos, kurią pardavus lėšos tenka projektui organizuoti. Labai rimtai galvojama ir apie knygos leidimą, nes per tiek metų sukaupta nemažai medžiagos.
Dėkojame lektoriui Tomui Šyvokui už nuostabią popietę ir atskleistą asmeninę patirtį.
Vievio gimnazijos žurnalistų būrelio nariaiŠį nuostabų pavasarį Vievio gimnazijoje lankėsi projekto ,,Misija Sibiras“ dvyliktosios ekspedicijos dalyvis, karininkas Tomas Šyvokas.
Pamokoje dalyvavo 3-4 kl. gimnazistai ir mokytojai. Pagrindinis tikslas - skatinti kartų dialogą ir tarpusavio supratimą ypač aktualiais Lietuvos naujausiųjų laikų istorijos klausimais.
Mokiniams Tomas Šyvokas priminė kai kurias lietuvių tremties istorijos aplinkybes bei faktus, papasakojo apie projekto atrankos kriterijus, bandomąjį žygį, vykusį Labanoro girioje, dalinosi įspūdžiais iš ekspedicijos. Svečias pasakojo apie susitikimus su Tiumenėje tebegyvenančiais buvusiais tremtiniais, jau sunkiai kalbančiais lietuviškai, bet su ašaromis akyse prisimenančiais Lietuvą. Įdomu, kad ir vietiniai gyventojai, dar menantys tuos laikus, lietuvius minėjo tik geru žodžiu. Skaudu, kad laikui bėgant vietovės labai keičiasi, todėl ekspedicijos dalyviams kartais buvo sunku surasti lietuvių tremtinių kapines, nes jos buvo apaugusios miškais. Dar baisiau, kai į tokią šventą vietą kėsinasi žmogaus ranka. Prie Verh Kamenkos lietuvių kapinaičių grėsmingai artėja didžiulis karjeras. Savo ekspedicijos dienoraštyje Tomas rašė: „.Buvau visas šlapias nuo prakaito, bet tai smulkmena. Svarbiausia buvo tikslas atlikti šį darbą tam, kad kapinės būtų apsaugotos nuo visiško išnykimo ar netgi sunaikinimo. Tai ir pavyko padaryti, nes vakare visa kapinių teritorija jau buvo aptverta. Taip pat pastatėme didelį medinį kryžių. Jo nešimas ir tvirtinimas man buvo labiausiai jaudinantis momentas. Net sunku jį apibūdinti, bet tai buvo tikrai neeilinė akimirka, kurią būtų sunku palyginti su kuo nors kitu.“
Paklaustas, ar vertėjo taip toli keliauti ir vargti dėl svetimų žmonių ir jų kapų, Tomas atsakė, jog neabejotinai verta, o buvę tremtiniai – nesvetimi, nes jie lietuviai, mūsų broliai ir sesės, kurių atminimu privalome pasirūpinti.
Džiugu, kad kiekvienais metais projektas plečiasi, ieškomos naujos jo formos: jau kelerius metus organizuojame labdaros koncertą LRT studijoje, pagaminome „Misijos Sibiras” atributikos, kurią pardavus lėšos tenka projektui organizuoti. Labai rimtai galvojama ir apie knygos leidimą, nes per tiek metų sukaupta nemažai medžiagos.
Dėkojame lektoriui Tomui Šyvokui už nuostabią popietę ir atskleistą asmeninę patirtį.
Vievio gimnazijos žurnalistų būrelio nariai
