Labiausiai miškininkų bendruomenę glumina visuomenės klaidinimas, bandymai sukiršinti miškų urėdijų administracijų ir girininkijų specia-listus. Visuose minėtuose susitikimuose aplinkos ministras vienareikšmiškai pasisakė už savarankiškų įmonių, miškų urėdijų, naikinimą ir vienos įmonės įkūrimą, motyvuodamas tik politine valia. Miškininkų bendruomenei nesuprantamas tokios politinės valios prasmingumas sugriauti pelningai dirbančią sistemą nežinant pasekmių ir neturint ekonominio pagrindimo. Siūlomas vienos įmonės variantas neskatina siekti maksimalaus rezultato, mažina motyvaciją, iniciatyvas, laisvę, atsakomybę ir veiklos efektyvumą. Miškininkų atstovai atsakingai pareiškia, kad pagal visus rodiklius 42 šalies urėdijos dirba efektyviau nei pavyzdžiu rodoma viena įmonė Latvijoje, akcinė bendrovė „Latvijas valsts meži“, panašios įmonės Estijoje, Švedijoje ir Suomijoje. Bene geriausiai prastą Latvijos valstybinių miškų įmonės ūkininkavimą atskleidžia 2010 metais jai panaikintas tarptautinis FSC sertifikatas. Jis atimtas šeimininko netekusiuose valstybiniuose miškuose įsivyravus verslininkų savivalei: miškai kertami intensyviai, nepaisoma bioįvairovės ir t.t. Vis dar kalbama ir apie neskaidrią prekybą apvaliąja mediena miškų urėdijose, nors tokios skaidrios vieningos sistemos nėra jokioje kaimyninėje valstybėje. Kaip visuomet, pirmieji kortas atidengė stambieji medienos perdirbėjai, net neslepiantys, kad siekia įkūrus vieną įmonę apvaliąja mediena apsirūpinti „paprasčiau“. Miškininkų bendruomenės atstovai siūlo nuosaikesnę valstybinių miškų valdymo pertvarką optimizuojant miškų urėdijų skaičių, išsaugant jų ekonominį savarankiškumą. Tai įgalintų dar padidinti miškų urėdijų veiklos efektyvumą ir turto grąžą su minimaliomis socialinėmis pasekmėmis. Generalinės miškų urėdijos inf.