Mūsų bendruomenė[/caption]
Lentvario kompleksinių paslaugų šeimos centras įsikūręs gražiame Lentvario mieste, kurio vietovardis pirmą kartą paminėtas 1838 m. Lentvario miestas išsidėstęs tarp Lietuvos sostinės Vilniaus ir Trakų. Lentvaris yra didžiausias Trakų rajono miestas. Didelis geležinkelio mazgas – keliai į Vilnių, Kaišiadoris, Trakus, Varėną ir kt. Yra Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia, 4 mokyklos, paštas, biblioteka, ambulatorija, vaikų darželiai ir įmonės. Miesto šiauriniame krašte telkšo Lentvario ežeras, šalia kurio yra išlikęs Lentvario dvaro parkas ir dvaro sodyba. Taip pat ir Lentvario kompleksinių paslaugų šeimos centras - įsikūręs trijų aukštų pastate, pastatytame 1975 metais, šalia Lentvario M.Šimelionio gimnazijos.
Dar 1975 m. prie tuometinės Lentvario vidurinės mokyklos pastatytas mokyklinis bendrabutis buvo perduotas Lentvario specialiajai internatinei mokyklai. Mokykla buvo įsikūrusi dabar esamoje Lentvario pradinėje mokykloje, o vaikai lankę šią mokyklą, gyveno bendrabučio pastate. Čia buvo mokomi specialiuosius poreikius turintys vaikai. Vaikų skaičius buvo apie 140. Vėliau vaikų mažėjo, jie buvo integruojami į bendrojo lavinimo mokyklas. 1996/1997 m. mokėsi ir gyveno tik 43 vaikai. Bendrabutyje vaikai apgyvendinami 4 grupėse po 10-12 vaikų. Tuo metu dirbo 36 darbuotojai, kuriems vadovavo direktorius Zenonas Vasiulis.
1999 m. rugsėjo 1 d. Lentvario specialioji internatinė mokykla reorganizuota į Lentvario vaikų globos namus, kurios steigėjas Vilniaus apskritis. Dalis mokinių išvyko pas tėvus ir integravosi į mokyklas. Našlaičiai liko gyventi globos namuose, kur mokėsi Vilniaus specialiosiose mokyklose. Čia buvo apgyvendinti Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono vaikai. Vaikai gyveno ,,šeimynose“ t.y. kartu su savo broliais, seserimis, esančiais globos namuose. Šeimyna - tai ,,butas“: svetainė, darbo kambarys, miegamieji. Vienoje šeimynoje gyveno įvairaus amžiaus, 11-13 vaikų. Šeimynų buvo keturios. Mokyklinio amžiaus vaikai lankė Lentvario miesto mokyklas, ikimokyklinio amžiaus vaikai - Lentvario vaikų darželį. Šeimynoje dirba dvi auklėtojos, naktį prižiūri naktinė auklė.
Zenonas Vasiulis dirbo direktoriumi nuo 1975 m. iki 2001 m. liepos 30 d., nuo 2001 m. spalio 1 d. Lentvario vaikų globos namų vadovu paskirta Vilma Ramanauskienė.
[caption id="attachment_30442" align="alignnone" width="465"]
Pirmieji pedagogai 1976 m.[/caption]
2010 m. liepos mėnesį Lentvario vaikų globos namai Vyriausybės nutarimu perduoti Trakų rajono savivaldybei. Keitėsi ir pavadinimas - iš Lentvario vaikų globos namų buvo pakeistas į Trakų rajono Lentvario vaikų globos namus.
2011 m.- 2012 m. Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono vaikai palaipsniui buvo perkeliami į jų pavaldumo globos įstaigas. Reorganizavus Trakų vaikų globos namus, vaikai perkelti į Trakų rajono Lentvario vaikų globos namus ir apgyvendinti 5 šeimynose po 10 – 12 vaikų. Vaikų skaičius vaikų globos namuose kito nuo 50 iki 60. Tačiau palaipsniui vaikų skaičius smarkiai mažėjo, be to, per 2014 – 2016 m. dauguma pilnamečių įsikūrė savarankiškai.
Trakų rajono savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 6 d. sprendimu „Dėl Trakų rajono Lentvario vaikų globos namų veiklos organizavimo pakeitimo“ Trakų rajono Lentvario vaikų globos namų pavadinimas buvo pakeistas į - Lentvario kompleksinių paslaugų šeimos centras.
Centro pagrindinė paskirtis – teikti kompleksinę pagalbą: laikiną ir nuolatinę globą vaikams, likusiems be tėvų globos, kitą socialinę pagalbą vaikams, jaunuoliams, nepilnametėms mamoms, šeimoms, globėjams (rūpintojams). Centras yra mišrių bendruomeninių socialinių paslaugų įstaiga, kurioje veikia padaliniai:
1. grupinio gyvenimo namai - 3 vaikų globos šeimynos iki 6 globotinių/rūpintinių, amžius įvairus;
2. savarankiško gyvenimo jaunimo grupė, jaunuoliai 18-21 metų, kurie mokosi profesinėse ar kitose mokymosi įstaigose ir nėščioms nepilnametėms mamoms su kūdikiu (šiuo laikotarpiu nebuvo apgyvendintų);
3. vaikų dienos užimtumo centras, kurį lanko iki 18 vaikų.
Vaikų globos šeimyna – tarsi maža šeima, kurioje ruošiami savarankiškam gyvenimui. Žinoma, padedami socialinių darbuotojų. Jie ne tik bendrauja su vaikais, bet ir drauge su jais gaminasi valgyti, skalbiasi, lygina, padeda vaikams susitvarkyti, atstovauja vaikų interesams švietimo, medicinos įstaigose. Tuo tikslu įstaigoje vyksta ir įvairūs renginiai bei projektai. Globotinių biudžeto planavimo mokoma ne tik teoriškai, bet ir praktiškai. Kiekvienam vaikui į jo asmeninę sąskaitą pervedama kas mėnesį po 15 eurų kišenpinigių bei po 14.50 eurų aprangai bei avalynei.
Daugelį metų bendradarbiaujame su Vokietijos Reinės savivaldybės įstaigomis: Reinės miesto vaikų ir jaunimo Caritu bei Reinės miesto Raudonuoju kryžiumi. Per šį laiką buvo suteikta nemažai įvairios paramos (tiek finansinės, tiek materialinės), nuolat vyksta pasikeitimas gerąja patirtimi, plėtojamos jaunimo mainų programos. Vieną vasarą vyksta mūsų globotiniai, kitą vasarą atvyksta iš Reinės jaunimas. Jaunimas ne tik turiningai praleidžia vasarą, bet ir susiranda draugų.
2017 m. rugsėjo mėn. įsteigtasVaikų dienos centras vaikams. Šiuo metu centrą lanko 18 vaikų. Užimtumo specialistė Olga Ochmanienė, turinti dailininko-technologo išsilavinimą, pilna kūrybinių idėjų, kuriomis dalinasi su dienos centro vaikais.
Įstaigai vadovauja direktorė Vilma Ramanauskienė, įgijusi aukštąjį pedagoginį ir socialinį išsilavinimus bei viešojo administravimo magistro laipsnį. Direktorė gilinasi į globos sistemos pertvarką, ją įgyvendina ir jai tenka nelengvas darbas sutelkti kolektyvą darniam darbui.
Kiekvienoje vaikų globos šeimynoje dirba 2 socialiniai darbuotojai ir 3 jų padėjėjai. Tai šeimynos komanda. Kad ir kokia būtų komanda, jos nariams tenka derinti prieštaraujančias pavienių narių nuomones ir komandos daugumos priimamus sprendimus. Būnant socialinių darbuotojų ir jų padėjėjų, dirbančių beveik visą parą, komandos narių, reikia daug sutelktumo, gerų tarpusavio santykių ir aiškaus bendravimo. Reikia pasidžiaugti, kad kiekviena šeimyna, tai darni, veiksminga komanda. Kiekvienas komandos narys prisiima ir vykdo funkcijas ir veiklą, kuriai jis yra labiausiai kompetentingas ir tinkamas.
Šeimynoje vyksta visi vaiko gyvenimo įvykiai, vaikai yra daugiau ar mažiau nesavarankiški ir priklausomi nuo pagalbos, todėl darbuotojų asmeninės savybės stipriai veikia įstaigos mikroklimatą bei vaikų gyvenimo kokybę. Socialiniame darbe, asmeninės savybės yra labai svarbi sėkmingos veiklos dalis.
Ne mažą patirtį turinčios socialinės pedagogės Danuta Nazarovienė, Jūratė Kozubovskienė, Romutė Varanauskaitė supranta vaiko patirtis, turi kompentencijos ir motyvacijos darbui su vaikais, bendravime su kolegomis. DanutaNazarovienė pasitelkdama savo ir vaikų fantaziją, gamina atvirutes, paveikslus ir kitus gaminius, kuriais susidomi svečiai ir pageidauja jų įsigyti. Visos šeimynos kažką gamina, o po to mugėse parduoda, uždirbtus pinigėlius vaikai panaudoja pagal savo poreikius.
Būtina įsigilinti ir suprasti konkretaus vaiko ir jo šeimos situaciją. Tam, kad darbuotojų ir vaiko santykiai būtų grindžiami tarpusavio supratimu ir susitarimu, socialinės darbuotojos Natalija Sabinienė, Erika Jočytė visada stengiasi įtraukti vaiką, jo šeimos narius, artimuosius į pagalbos planavimo ir teikimo procesą, sprendimų priėmimą, o ne vienašališkai juos primesti ar pasiūlyti. Jos siekia pasitikėjimo santykių su vaiku ir jo šeima sukurime. Jų nuomone, kol tokie santykiai nebus sukurti, pagalbos veiksmingumas bus minimalus.
Didelė atsakomybė tenka ir socialinio darbuotojo padėjėjui. Komandinis šeimynos darbas reiškia, kad šeimynos specialistai dirba glaudžiai koordinuodami savo veiklą ir pagalbos vaikui organizavimo procese dalyvauja kaip vienas kito veiklą papildantys ir vienas kito veikla besiremiantys specialistai. Mes galime džiaugtis, kad socialiniai padėjėjai Stasė Kondratavičienė, Alina Drumstienė, Virginija Beliano, Nijolė Veličkienė, Danutė Kudrevičienė, Tautvydas Narbutas, Rita Mostovienė, Birutė Gudabskienė, Gelena Knurova, Dalia Kunevičienė puikiai supranta savo darbo svarbą ir aktyviai dalyvauja pagalbos vaikui procese.
Savarankiško gyvenimo jaunimo grupės socialiniai darbuotojai Vidmantas Kubickas ir Maksimas Kostiučenko tenka gan svarbi užduotis, suteikti pagalbą jaunuoliui paliekančiam globos šeimyną, paruošti savarankiškam gyvenimui, padėti surasti mokymosi įstaigą ir motyvuoti tęsti mokslus, taip pat padėti asmeniškai sudėtingose situacijose.
Socialinis darbas – tai darbas su žmogumi, jo skauduliais bei džiaugsmais. Tai veikla, kelianti didelius reikalavimus, visų pirma – sau. Socialiniai darbuotojai – ta visuomenės grupė, kuri išties nusipelno ypatingo dėmesio, nes šių žmonių darbas, be galo prasmingas, neretai yra nepastebimas ir deramai neįvertinamas. Daug kam sunku suprasti socialinio darbo reikšmę, nes jis yra tai, kas nematoma akimis, bet jaučiama širdimi.
Smagu pasidžiaugti, kad ir mūsų įstaigos socialiniai darbuotojai, socialinio darbuotojo padėjėjai ir kiti specialistai prisideda prie socialinio darbo tobulinimo savo atsakingu ir kruopščiu darbu, kvalifikacijos tobulinimu, asmeniniu tobulėjimu, dalyvavimu įvairiuose projektuose.
Dėkojame visiems už sunkų ir daug atsakomybės reikalaujantį darbą ir linkime tikėti tuo, ką darote kasdieniniame darbe. Linkime, kad būtų lengva su tais, kuriais kasdien rūpinatės. Linkime išlaikyti tą stebėtiną žmogiškumą ir nuoširdumą, kurį nešatės su savimi, būdami su tais, kuriems reikia pagalbos! Linkime sėkmingo ir darnaus darbo!
ONUTĖ JUŠKAUSKIENĖ,
Lentvario kompleksinių paslaugų šeimos centro direktorės pavaduotoja socialiniam darbui
***
Mieli, Trakų krašto socialiniai darbuotojai, socialinio darbuotojo padėjėjai, slaugytojo padėjėjai ir visi dirbantieji socialinį darbą, Pagrindinė socialinio darbo idėja lieka ta pati – padėti žmogui, puoselėti jo teisę gyventi pagarboje, ištarti paguodos žodį, suteikti dvasios stiprybę, grąžinti visaverčio gyvenimo džiaugsmą. Šią profesiją pasirinkus neišvengiamai tenka susidurti su skurdu, neviltimi, prašymais ir reikalavimais. Jūs esate arčiausiai žmogaus, kuriam reikia pagalbos, kuris šiandieniniame pasaulyje nesijaučia saugus. Reikia nepaprastai didelės dvasios tvirtybės, kad darbe patiriamos emocijos neužgožtų gyvenimo džiaugsmo. Tad šios profesijos žmonės verti pačios didžiausios pagarbos! Minint Lietuvos socialinių darbuotojų dieną, linkiu nepavargti kasdienybės rūpesčiuose ir toliau dalintis tuo, ką turite geriausio ir gražiausio. Linkiu išsaugoti žmogiškumą, gerumą bei nuoširdumą. Tegul Jūsų šilumos šaltinis visada turės iš kur pasisemti jėgos ir stiprybės. Danutė Zalieckienė, Trakų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja***
