Alius Avčininkas Našlaitės dalia, pasirodo, nėra svetima ir aukštas pareigas užimantiems asmenims. Prieš metus netilusios diskusijos dėl per didelių šilumos kainų šįkart sunkiais akmenimis permestos į UAB „Trakų vandenys“ daržą. Balandžio pirmąją vykęs Trakų gyventojų susitikimas su paslaugas teikiančių įmonių vadovais bei savivaldybės atstovais aikštėn iškėlė ne vieną opią ir iki šiol gana sėkmingai dangstytą problemą. - Kadangi 2013 metų gruodžio 31 dieną baigėsi UAB „Trakų vandenys“ patvirtintos vandens ir nuotekų išvežimo kainos, tai vadovaudamiesi nustatyta procedūra, mes turime kreiptis į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją dėl naujos kainos patvirtinimo, - teigia direktorius Valdas Račkys. - Komisija, remdamasi pateiktomis ataskaitomis, kuriose aiškiai matyti visos sąnaudos, pelnas, perskaičiuoja ir teikia naują kainą. Be abejo, atsižvelgiama ir į situaciją valstybėje apskritai. Pagrindiniai faktoriai, turėję įtakos sprendimui didinti vandens kainą, buvo šie: - Padidintas minimalus darbo užmokestis - Bene tris kartus padidėję mokesčiai už žemės išteklius, kitaip - „gelmių mokestis“ - Padidėjo vandens kokybės tyrimų atlikimo kaina - Išaugusios elektros bei kuro sąnaudos, t. y. pakilo kainos - Buvusios Trakų rajono savivaldybės administracijos galimai nusikalstamas aplaidumas - Per penkerius metus Trakų rajone į vandentvarką investuota per 70 mln. litų. Pastatyta siurblinė, nuotekų valykla, ir visa tai reikalauja tiek žmoniškųjų, tiek finansinių išteklių. - Dumblo tvarkymo darbai vandens kainą didina vienu litu. Pagrindiniai UAB „Trakų vandenų“ darbuotojai gauna minimalų atlygį, administraciją sudaro vos 11 asmenų. Savivaldybė, atlikdama viešuosius pirkimus, padarė tam tikrų nusižengimų. Kovo mėnesį jau buvo rašyta, kad vien už netinkamai vykdytus Rūdiškių valymo įrenginių pirkimus buvo paskirta 335, 65 tūkst. litų bauda. Vis dėlto Trakų rajono savivaldybė atsakomybę permetė ant sau pavaldžios bendrovės pečių. Būtų gerai, jei nebūtų dar blogiau - tuo metu buvusi UAB „Trakų vandenų“ administracija, statydama valymo įrenginius nusižengė dar labiau ir skola išaugo bene iki 1 mln. litų. Nesuprantami valdžios pareigūnų sprendimų motyvai iki šiol lieka galvos skausmu, mat padariniai jaučiami dar ir dabar: kadangi skola siekia vos ne 1 mln. litų, UAB „Trakų vandenims“ reikėjo imti paskolą ir dabar kiekvieną mėnesį tenka mokėti 20 tūkst. litų palūkanų iš taip reikalingų apyvartinių lėšų, - apmaudą lieja direktorius Valdas Račkys. - Ir visa tai „gula į vandens kainą“. Kone anekdotinių situacijų galima rasti ir daugiau; kad ir prieš bene trejus metus Lentvaryje, Saulės gatvėje, įvykusi vandentiekio avarija - teismas UAB „Trakų vandenims“ priteisė sumokėti 10 tūkst. litų baudą, mat buvo užlietas gyventojo rūsys. Teisme Trakų rajono savivaldybės administracijos atstovų nebuvo, tad teismas lengva ranka priėmė „saliamonišką“ sprendimą. Kur problema? Vandentiekio trasa nepriklausė bendrovei apskritai, tačiau teismo sprendimui tai įtakos neturėjo - „vanduo juk jūsų“. Negalėdamas pateisinti tokio savivaldybės elgesio, V. Račkiui susidaro įspūdis, jog bendrovė - rajono šiukšlių dėžė, į kurią galima mesti visus valdininkų aplaidumo padarinius. Juk ir socialinio būsto gyventojų didžiulės skolos - ne Trakų rajono savivaldybės rūpestis. Nenoras bendrauti, bendradarbiauti ar spręsti problemų - tai ir yra skaudžiausia. - Vis dėlto paradoksaliausia situacija yra čia pat, Trakuose, - siurblinė, priklausiusi UAB „Trakų vandenys“, kuri buvo privatizuota kartu su spaustuve, šiuo metu bankrutavusi. Visa bėda ta, kad prie siurblinės prijungti gyventojai, tad jos negalima išjungti. O kad į Totoriškių ežerą neplūstų nuotekos, bendrovė turi mokėti ir už spaustuvės elektros sąnaudas, mat nuosavybė yra bendra. Ir bene pusantrų metų Trakų rajono savivaldybė niekaip negali išpirkti, - piktinasi UAB „Trakų vandenys“ direktorius Valdas Račkys. Tėvynė - brolių ir seserų Jau ne kartą mėginta ieškoti valdininkų gąsdinančio veiksnumo arba makabriško aplaidumo priežasčių. Ir vis prieinama prie panašių išvadų - specialistų kompetencijos stoka. Sakoma, kad ranka ranką plauna, o dabar dėl postų ir kojas numazgoti galima. Savivaldybėje ir jai pavaldžiose įmonėse ne vienas postas padalintas dėl kokio nors prielankumo - naudinga paslauga, atlygis už tylą ar už tartą žodį, kad ir ne laiku. Pagal koalicijos - formalias ar neformalias - sutartis į UAB „Trakų vandenys“ vis deleguojami darbuotojai. Ši kadrų politika nepadeda išspręsti susidariusių bėdų. Nėra ko stebėtis, kad vandens kaina kyla, - juk nekompetentingi darbuotojai, kuriuos plaunamos rankos ar kojos siuntinėja nuo vienos kėdės ant kitos, yra tiesioginis valdančiųjų atspindys. Štai kas didina kainą, nes ir tokiems „specialistams“ reikia mokėti atlyginimas, ir dažnai didesnius nei kitų darbuotojų. Nuotekų išvežimo įskaičiavimo į vandens kainą motyvai, matyt, filosofiniai, - juokauja V. Račkys Man, kaip ekonomikos specialistui, nei ekonominiai, nei politiniai motyvai nesuprantami, nes Lietuvoje daugiau analogų nėra. Dabar UAB „Trakų vandenys“ tiesiog priversti nemokamai išvežti nuotekas, - rankomis skėsčioja direktorius. Visose Lietuvos savivaldybėse yra nustatytas tam tikras sunaudoto vandens koeficientas. Pavyzdžiui - įvyksta nelaimė, gaisras, savivaldybės administracija moka nustatytą sumą už gaisrui gesinti sunaudotą vandenį. Šiandien Trakuose tai Trakų gyventojų problema - moka visi. Per penkerius metus, kada aš dirbu direktoriumi (tiesa, su pertrauka), situacijos pakeisti taip ir nepavyko. Ne kartą klausta buvusios Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorės - „kodėl taip yra?“. Atsakymo taip ir nesulaukta. Naujoji Trakų rajono savivaldybės administracija jau ėmėsi darbo - pagaliau naikinamas „auksinis tualetas prie apvaliojo stalo“. Galima teigti, kad šiandien jau matoma šviesą „Trakų vandenų“ tunelio gale.