Paspaudus šaltukui, kartu su į dangų kylančiais kūrenamų krosnių ir šildymo katilinių dūmais, kyla ir sąmoningų kraštiečių nerimas dėl oro taršos. Trakų aplinkosaugininkai vis dažniau sulaukia gyventojų pranešimų apie kaimynus ar šalia dirbančius verslininkus, nesibodinčius tenkintis kūrenamų atliekų šiluma. Teršia „Šiuo metu opiausia problema – prasidėjęs šildymo sezonas. Jau sulaukėme gyventojų pranešimų apie netinkamų kūrenimui atliekų deginimą katilinėse ir krosnyse, - teigia Zigmantas Butvilas, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos Trakų rajono agentūros vedėjas. – Dažnai žmonės net nesusimąsto kokią žalą daro aplinkai ir bando šildytis kūrendami senus baldus, statybines atliekas – dažytą medieną, medžio pluošto plokštes ir kt. Daugiausiai pranešimų sulaukiame iš Lentvario gyventojų. Čia daug mažų įmonių, servisų, kurių savininkai, taupydami lėšas kurui, nesikuklina į krosnį įmesti ir senų padangų ar įpilti naudotos alyvos. Tokie žmonės nesusimąsto, kad netinkamos deginimui medžiagos išskiria pavojingus dūmus, kuriuose kaupiasi nuodingos žmogaus sveikatai medžiagos. Verta nuolat priminti: nereikalingus buities daiktus reikia atiduoti į tam skirtas atliekų surinkimo vietas, o ne mesti į krosnį“. LR Aplinkos oro įstatyme nurodyta, kad draudžiama deginti atliekas, išskyrus atvejus, kai jos deginamos specialiai tam skirtuose įrenginiuose. Teršalai iš stacionaraus taršos šaltinio gali būti išmetami į aplinkos orą tiktai tam turint leidimą. Kuro degimo įrenginiuose galima deginti tik tą kurą, kurį nurodo įrenginio gamintojas įrenginio techniniuose ar eksploatacijos dokumentuose ir kurio sudėtis bei kokybė atitinka Energetikos, Aplinkos ir Susisiekimo ministerijų nustatytus sudėties ir kokybės reikalavimus poveikio žmogaus sveikatai ir aplinkai vertinimo atžvilgiu. Pavojinga „Sulaukus žiemos, kasmet rengiame aplinkosauginę akciją „Kaminukas“, taip bus ir šiemet, - sako Z.Butvilas . – Akcijos metu tikriname kaip eksploatuojamos katilinės ir įvairaus kuro katilai, koks kuras juose deginamas. Labiausiai kreipiame dėmesį, koks kuras yra deginamas mažuose katiluose, kuriuos naudoja mažos įmonėlės. Aplankome ir individualius namus, aiškinamės ar gyvenotjai nekūrena plastiko, gumos ir kitų kurui netinkamų medžiagų. Aiškiname, kad už atliekų deginimą nesilaikant įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų atmosferos apsaugos reikalavimų Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytos baudos“. Gyventojai turi nepamiršti, kad ypač pavojinga deginti plastikinę tarą, gumą, užterštą (pvz., impregnuotą) medieną, senus baldus, rūbus, batus ir cheminėmis medžiagomis užterštus audinius ar pakuotes. Privačių namų kvartaluose, deginant nekokybišką kurą ar atliekas, į aplinkos orą patenka didelės kenksmingų medžiagų koncentracijos (sieros, azoto junginiai, anglies monoksidas ir pan.). Kenkia sau ir kaimynams Aplinkosaugininkai ir visuomenės sveikatos specialistai primena, kad deginant atliekas buitiniu būdu dėl per žemos temperatūros ir nepilno degimo susidaro žmogaus sveikatai ypač pavojingi junginiai – dioksinai ), kurie priklauso patvariųjų organinių teršalų grupei. Kadangi namų kaminai nėra aukšti, kenksmingos medžiagos neišsisklaido, nusėda ir kaupiasi ant žemės paviršiaus savame ir kaimyno kieme, sode, dirvoje. O vėliau, per žmogaus kvėpavimo sistemą, odą, su maisto produktais ar vandeniu patenka į mūsų organizmus. Atkreiptinas dėmesys, kad net mažas dioksinų kiekis gali sukelti vėžį, kenkia odai, kepenims, imuninei, nervų ir dauginimosi sistemoms. Dioksinų poveikis ypač stiprus besivystantiems embrionams (galimi apsigimimai) ir naujagimiams. Pavojų sveikatai taip pat gali kelti ir užterštų pelenų, likusių nuo tokių šiukšlių deginimo, išbarstymas tiesiog kieme arba sode. Ten auginamos daržovės, vaisiai ir uogos per dirvožemį kaupia sunkiuosius metalus, dioksinus ir kenkia mūsų sveikatai. Verta priminti, kad pagrindinės kietojo kuro rūšys, tinkamos kūrenti, yra natūrali mediena (malkos, pjuvenų briketai, granulės), anglys ir durpės. Mediena turi būti tinkamai išdžiovinta, nes deginant drėgnas malkas, jos dega žemesnėje temperatūroje, šilumos duoda mažiau, o išmetamų teršalų kiekiai auga. Parengė Gražina Noreikienė