Trakai sekmadienį atšventė Užgavėnes. JOANA KATNIENĖ Persirengėlių eisena nuo Trakų kultūros rūmų link Rotušės aikštės pajudėjo patį vidurdienį. Ją paįvairino raiteliai, o palydovų, tiek suaugusių, tiek vaikų netrūko, nors didžioji dalis Užgavėnes švęsti susiruošusiųjų laukė prie Nepamuko koplytstulpio. Smagia muzika ir gražiausiais sveikinimais visus sutiko Dziedas su Boba (šventės vedantieji Dalia ir Darius Mockevičiai) Susirinkusiuosius dainomis ir trankia muzika pirmieji linksminti pradėjo tiltiečiai. Vėliau kaip iš gausybės rago pasipylė rajono kapelos, ansambliai, šokių kolektyvai, o priešais pakylą sukosi poros, siautė vaikų gausybė – kiekvienoje šventėje jiems visada smagu. Vyrai stipruoliai kilnojo giras, traukė virvę. Ir svarbiausia visų akivaizdoje galynėjosi Lašininis ir Kanapinis. Teisybės dėlei sirgalių paakinami šiedu personažai galėjo įplieksti azartingesnę kovą Įspūdingą kaukę užsidėjęs šventės dalyvius sveikino rajono meras Vytautas Zalieckas. O Seimo narė čigonė Dangutė Mikutienė iš jo rankos išbūrė šviesią ateitį rajonui. Aplink aikštę ir gana tolokai ant šaligatvių nuo jos nusidriekusiose prekeivių palapinėse buvo gausu visokiausių kaimiškų gėrybių: naminės duonos, pyragų, riestainių, dešrų, skilandžių, lašinių... ir naminio alaus bei su česnaku keptos duonos. Alus, atrodo, „macnas“ buvo, nes vakarop įraudusių vyrų matėsi ne vienas. Tačiau šventėje viskas buvo „korekt“. Tai jau ir šaunu. Tiesa, prekeivių buvo atvykę net iš Pasvalio, Pakruojo (daugumoje su alumi), Panevėžio, Alytaus.... Sakė, kad apie užgavėnes Trakuose sužinoję iš interneto. Na, o šventės tradicinio valgio – blynų buvo vos ne prie kiekvienos seniūnijos palapinės. Ne vieną moterų kompanija juos kepė čia pat vietoje, kiti atsivežė jau „gatavus“ iš namų. Visiems jau išsidūkusiems labai pritiko Trakų kultūros rūmų sriuba, kurią begalingai dideliu samčiu pilstė pati direktorė Vilija Babarskienė. Visi labiausiai laukė svarbiausio šventės įvykio Morės deginimo. O ji didžiulė, galingu stotu per visą šurmulį stovėjo viduryje aikštės ir tarsi dairėsi – kas čia bus toliau. O toliau – šmaukšt ją ir padegė. Visi plojo, o man jos buvo gaila, juk reikės visus metus laukti, kol pasirodys jos įpėdinė. O čia dar dziedas sako, tad pernai gerai žiemą varėm ir išvarėm, kad šiemet nieko nelaukusi pati paspruko. Nuvilnijo, nušurmuliavo šventė. Pasiteiravau keleto dalyvių, kokia ji buvo jų akimis, kaip patiko. Antanas: gerai, kad būna tokios šventės, žmonės išeina pasivaikščioti, geros muzikos pasiklausyti, su pažįstamais pasišnekėti. Na, o mes vyrai, po vieną kitą bokalą gero alaus besišnekučiuodami išlenkiam. Marytė: negaliu sakyti, kad man šventė patiko. Pirmiausia kaukės neatliko savo paskirties – tik atėjo eisenoje nuo kultūros rūmų ir beveik prastovėjo minioje. Jokio bendravimo, išmonės neparodė. Na, o apie prekeivius nesinori ir kalbėti, atrodo, kad jie čia atvažiuoja plėšikauti. Tokias užkelia kainas lyg trakiečiai būtų milijonieriai arba durneliai. Už riestainį prašė 3 Lt, kai parduotuvėje tokį už 0,80 ct gali nusipirkti. Zita: man patinka tokios šventės, savaitgalį nereikia kuistis namuose arba žiopsoti televizorių. Smagiausia, žinoma, būna vaikams. Jie šoka, siaučia pagal muziką, iškrapšto tėvų pinigines visokiems pyragėliams ir saldumynams. Dziedas: šventė kaip šventė. Būna ir gyvesnių. Čia žmonės išsijudino visai linksmybėms einant į pabaigą. Nieko nepadarysi, toks daugumos lietuvių bruožas. Vytauto Žemaičio nuotraukos.