Socialinis darbas pirmiausia prasideda nuo žmogaus. „Baigę mokslus socialiniai darbuotojai negali tiesiog ateiti ir dirbti. Reikia daugiau - iniciatyvos, kūrybiškumo ir ryžto priimti nestandartinius sprendimus“ - teigia vyriausioji socialinė darbuotoja Tatjana Gulbinienė. „Juk nėra schemos, tinkamos visoms problemoms spręsti. Reikia pasitelkti kūrybiškumą, nes dažnai negali net numatyti, kaip viena bėda bus išspręsta. Negali pašalinti aplinkos, kurioje paslaugos gavėjas gyvena“.

Pasak centro direktorės Jelenos Ignatovič, „neturi krautis svetimų problemų ir neštis namo. Grybauji, ravi daržus ir galvoji - kaip padėti žmonėms. O kada gyventi savo gyvenimą? Perskaičiau, kad po penkerių metų įtempto darbo, ateina perdegimo sindromas - pradedi jausti, kad tu nieko negali pakeisti ir esi menkas. Išeitis - kūrybiškumas. Žmogus pats atsako už savo gyvenimą, likimą - mes galim tik padėti jam išeiti iš sudėtingos situacijos. Žmogus sprendimą turi priimti pats“. Visi galvoja, kad socialinis darbuotojas yra tas žmogus, kuris gali išspręsti visas problemas. Ir ne tik gali, bet ir privalo. Visiškai užmirštama visuomenėje, kad socialinis darbuotojas (kaip ir visi) turi ne tik pareigas, bet ir teises.

Dažniausiai net darbo dienai neprasidėjus pasipila skambučiai - nepatenkinti žmonės skundžia vieni kitus, piktinasi darbuotojais.

Alius Avčininkas

Daugiau skaitykite lairkaštyje{jcomments on}