Miestų, ypač miestelių ar kaimų, nutolusių nuo didmiesčių, gyventojai turi didžiuotis turėdami savo metraštininkus. Kodėl? O kas aprašys jų gerus darbus, juos pačius? Kas kruopščiai užfiksuos savo krašto įvykius ir juos „išguldys“ nors ir labai mažo tiražo leidinyje. Šiandien žiniasklaidai esi neįdomus, jeigu nepažeidi viešosios tvarkos, ar nesi politikas. Socialiniuose tinkluose mažų miestelių ar kaimų gyventojų gerais darbais pasidžiaugiama taip pat siaurame rate : informacija „palaikinama“, ja labai mažai „dalijamasi“, ir nesibaigiančiame informacijos sraute akimirksniu dingsta.
Nedaug yra pasišventusių žmonių, kurie savo iniciatyva, niekieno neraginami, neverčiami fiksuoja savo krašto įvykius, aprašo savo krašto žmonių gerus darbus ir dar savo asmeninėmis lėšomis finansuoja pačių parengtus metraščius. Šie metraštininkai ne tik gėrio, pasiaukojimo ir didelės meilės krašto istorijai pavyzdys šalia gyvenantiems žmonėms, jie yra ir savo krašto kalbos puoselėtojai.
Dusmenų krašto žmonės turi kuo didžiuotis. Jų metraštininkė – Ona Trepulaitė-Virginavičienė. Ji liepos pabaigoje Dusmenyse vykusioje tradicinėje šventėje pristatė du leidinius: pačios parengtą – „Kur ošia šilai“ ir parengtą su Jonu Laurinavičiumi – „Dusmenų bažnyčia“.
„Kur ošia šilai“
O. Trepulaitė-Virginavičienė labai daug informacijos pateikė monografijos apie Onuškio valsčių rengėjams. Septynerius metus rengta monografija „Onuškis“ 2017 m. išleista. Į ją iš 42 Onutės rašinių apie Dusmenų kraštą pateko 16. Visą likusią informaciją ji sumanė išleisti atskira knyga „Kur ošia šilai“ savo lėšomis., todėl tiražas tik 150 egzempliorių.
Knygoje yra aprašyta ir apie lietuvių kalbos puoselėjimą, pirmuosius lietuvių kalbos mokytojus, čia gimusius ir gyvenusius rašytojus, kitus žymius žmones.
Sužinome, kad Dusmenyse 1900 m. įkurta rusų kalba dėstoma pradinė mokykla veikė net 18 metų, o lietuvių kalba dėstoma pradinė mokykla pradėjo veikti tik 2018 m. rudenį. Pirmoji su aukštuoju išsilavinimu lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Danutė Karužaitė į Dusmenis atsikėlė tik 1966 m. Čia skaitome ir apie rašytojus Joną Užurką, Joną Laurinavičių, ir apie Dusmenų dramos kolektyvą, bibliotekininkus ir visus, kurie šiame krašte puoselėja lietuvių kalbą.
„Dusmenų bažnyčia“
Bažnyčios 200 metų jubiliejaus proga O. Trepulaitė-Virginavičienė ir žurnalistas, tautotyrininkas J.Laurinavičius parengė ir išleido istorinę apžvalgą „Dusmenų bažnyčia“. Čia skaitome ne tik bažnyčios, bet ir visos Dusmenų parapijos istoriją, skaitome apie kunigus, parapijos renginius.
Parengė ALVYDA KAZAKEVIČIŪTĖ-STANIUNAITIENĖ
Miestų, ypač miestelių ar kaimų, nutolusių nuo didmiesčių, gyventojai turi didžiuotis turėdami savo metraštininkus. Kodėl? O kas aprašys jų gerus darbus, juos pačius? Kas kruopščiai užfiksuos savo krašto įvykius ir juos „išguldys“ nors ir labai mažo tiražo leidinyje. Šiandien žiniasklaidai esi neįdomus, jeigu nepažeidi viešosios tvarkos, ar nesi politikas. Socialiniuose tinkluose mažų miestelių ar kaimų gyventojų gerais darbais pasidžiaugiama taip pat siaurame rate : informacija „palaikinama“, ja labai mažai „dalijamasi“, ir nesibaigiančiame informacijos sraute akimirksniu dingsta.
Nedaug yra pasišventusių žmonių, kurie savo iniciatyva, niekieno neraginami, neverčiami fiksuoja savo krašto įvykius, aprašo savo krašto žmonių gerus darbus ir dar savo asmeninėmis lėšomis finansuoja pačių parengtus metraščius. Šie metraštininkai ne tik gėrio, pasiaukojimo ir didelės meilės krašto istorijai pavyzdys šalia gyvenantiems žmonėms, jie yra ir savo krašto kalbos puoselėtojai.
Dusmenų krašto žmonės turi kuo didžiuotis. Jų metraštininkė – Ona Trepulaitė-Virginavičienė. Ji liepos pabaigoje Dusmenyse vykusioje tradicinėje šventėje pristatė du leidinius: pačios parengtą – „Kur ošia šilai“ ir parengtą su Jonu Laurinavičiumi – „Dusmenų bažnyčia“.
„Kur ošia šilai“
O. Trepulaitė-Virginavičienė labai daug informacijos pateikė monografijos apie Onuškio valsčių rengėjams. Septynerius metus rengta monografija „Onuškis“ 2017 m. išleista. Į ją iš 42 Onutės rašinių apie Dusmenų kraštą pateko 16. Visą likusią informaciją ji sumanė išleisti atskira knyga „Kur ošia šilai“ savo lėšomis., todėl tiražas tik 150 egzempliorių.
Knygoje yra aprašyta ir apie lietuvių kalbos puoselėjimą, pirmuosius lietuvių kalbos mokytojus, čia gimusius ir gyvenusius rašytojus, kitus žymius žmones.
Sužinome, kad Dusmenyse 1900 m. įkurta rusų kalba dėstoma pradinė mokykla veikė net 18 metų, o lietuvių kalba dėstoma pradinė mokykla pradėjo veikti tik 2018 m. rudenį. Pirmoji su aukštuoju išsilavinimu lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Danutė Karužaitė į Dusmenis atsikėlė tik 1966 m. Čia skaitome ir apie rašytojus Joną Užurką, Joną Laurinavičių, ir apie Dusmenų dramos kolektyvą, bibliotekininkus ir visus, kurie šiame krašte puoselėja lietuvių kalbą.
„Dusmenų bažnyčia“
Bažnyčios 200 metų jubiliejaus proga O. Trepulaitė-Virginavičienė ir žurnalistas, tautotyrininkas J.Laurinavičius parengė ir išleido istorinę apžvalgą „Dusmenų bažnyčia“. Čia skaitome ne tik bažnyčios, bet ir visos Dusmenų parapijos istoriją, skaitome apie kunigus, parapijos renginius.
Parengė ALVYDA KAZAKEVIČIŪTĖ-STANIUNAITIENĖ
