Šimas Burbulis

Jau ne kartą man teko rašyti apie įtemptus santykius tarp Trakų rajono savivaldybės ir Trakų istorinio nacionalinio parko. Pagiežingai kalbėjau apie Trakus kaip apie Potiomkino kaimą. Taip pat buvau užsiminęs apie šias dvi institucijas kaip ir apie du stuobrius avinus, kurie negali priimti bendrų koordinuotų sprendimų. Pasirodo, reikalai eina vis blogyn ir ar tik ne laikas paieškoti provokatorių?

Garsenybės rajone

Pasirodo, mums visiems miestelėnams nežinant, liepos 3 d. Trakų rajono savivaldybėje vyko išvažiuojamasis Seimo Aplinkos apsaugos ir Kultūros komitetų posėdis, kuriame be vietinės reikšmės politikų dalyvavo ir pats Karbauskis! Tik pasakykite Jūs man, kas blogai yra su ta mūsų savivaldybės komunikacija, kai apie tokius svarbius dalykus rajono gyventojai sužino tik po fakto? Gal rimtai savivaldybės valdantieji mus kažkokiais priedurniais laiko, su kuriais nebūtina atsiskaityti ir informuoti apie reikšmingus įvykius? Seimo komitetai posėdžiavo pustuštėje salėje, tačiau buvo ir nemažai įdomių pasisakymų, todėl savo įspūdžius suskirsčiau į dvi dalis. Pirmoje dalyje ieškosime pagrindinių intrigantų dėl blogų santykių tarp Trakų rajono savivaldybės ir Trakų istorinio nacionalinio parko (TINP direkcija). Kaip posėdyje prasitarė TINP vadovas Gintaras Abaravičius, apie šį suvažiavimą jis taip pat sužinojo tik atsitiktinai ir net iš atostogų save „atšaukė“, kad tik galėtų sudalyvauti posėdyje. Ir nors savo pamfletuose poną Abaravičių esu pavadinęs ir rajono Drakula, bet šį kartą laikas jį šiek tiek reabilituoti.

Pagrindinė intrigantė?

Praėjusią savaitę, iš Vilniuje vykusios tarptautinės degtindarių mugės, į Trakus grįžau traukiniu ir nusprendžiau prasieiti Bernardinų ežero pakrante, kol Izolda dar neparsibeldė su žiguliu iš Paluknio manęs pasiimti. Einu aš ta pakrante svajingas, aišku, šiek tiek paėmęs, kai staiga pamatau, kad pati Trakų rajono merė Edita Rudelienė krosą bėga ta pačia pakrante, kol staiga sustoja ir savo išmaniuoju telefonu ima fotografuoti takelio balas. Pyškino ji nuotraukas visokiais rakursais kaip tikra kriminalistė ir nereikėjo daug spėlioti, kam ji tas balas įamžino. Pagal įprastą scenarijų, po intensyvaus sporto turbūt grįžo namo, nuėjo į dušą, užsiplikė žaliosios arbatos ir, dar būdama žvalios nuotaikos, prisėdo prie kompiuterio ir savo Facebook socialiniame tinklalapyje išdėjo tas nuotraukas ir „begemoto“ ašaromis parašė iki skausmo pažįstamą tekstą, kad, štai, savivaldybė pateikė tokį grandiozinį techninį projektą Bernardinų ežero tako rekonstrukcijai ir su visomis institucijomis tas projektas buvo suderintas, bet TINP direkcija viską sugadino, nes nesuderino projekto ir pridūrė, kad TINP direkcijai kažkodėl nesinori greitų pokyčių mūsų krašte. Na, jeigu ponia liberalė mano, kad galima paruošti bet kokį sukomercintą techninį projektą, kurio idėjos pačioje pradžioje net nebuvo pristatytos TINP direkcijai ir tikėtis sėkmės – tai yra daugiau nei naivu. Tokiu savo įrašu Trakų vadovė gerai manipuliuoja situacija, parodydama, kad valdžia tiek dirba, kad atsirastų nauji pėsčiųjų takai aplink Trakų miesto pakrantes, bet mums niekas neleidžia. Žinoma, tokio pobūdžio žinutės iškart išprovokuoja pasipiktinimus ir siūlymus poną Abaravičių ant baslio pamauti, tik tas vargšas skaitytojas tokių žinučių nesupranta, kad ponia merė sakydama „A“, pamiršta pasakyti ir „B“. Iš gerbiamos merės žinutės dažnas susidarė įspūdį, kad TINP direkcija ant pėsčiųjų tako techninio projekto tušinuku tiesiog perbraukė kryžių, bet realybėje juk situacija ne tokia baisinga kaip ją mėgino sutirštinti ponia Rudelienė.

Cenzūra Trakų rajone?

Kadangi laikraštis „Galvė“ taip pat turi savo Facebook profilį, per kurį aktyviai bendrauja su skaitytojais ir net padeda spręsti jų problemas, tad ir žurnalistės nusprendė po Editos Rudelienės provokuojančiu įrašu užduoti labai paprastą klausimą: „Kur galima būtų susipažinti su TINP direkcijos pateiktomis pastabomis?“. Bei pridūrė, kad laikraštis „Galvė“ taip pat pasidomės šia situacija. Nepraėjus nė pusvalandžiui buvo pastebėta, kad rajono merė užblokavo laikraštį „Galvė“, nors tokio paties profilio kiti laikraščiai ir įmonės ir toliau „draugauja“ su mere. Atrodo, kad mūsų vadovė antroje kadencijoje kaip ir Rusijos Putinas pamažu įsijaučia į personą, kuriai neprivalu kažką aiškinti informacijos leidėjui, kuris yra „ketvirtoji valdžia“ bet kurioje demokratinėje visuomenėje. Klausimas nepatogus, o gal per daug sudėtingas – marš iš mano įtakos zonos… Ką gi, ačiū visiems šventiesiems, kad dar TINP direkcija ir jos vadovas – paprastasis žemės kirminėlis, nėra susireikšminę ir labai noriai pasidalino informacija apie išreikštas pastabas savivaldybės taip puoselėjamam techniniam Lukos ežero pakrantės rekonstrukcijos projektui. Tad aš nepatingėjau sudėlioti tas pastabas į vieną lentelę, kad Jūs visi, mieli skaitytojai, patys galėtumėte įvertinti, ar tikrai tos pastabos yra tokios drastiškos ir neįgyvendinamos, jog poniai merei reikėtų dėl to visą darbo liaudį eilinei revoliucijai prieš TINP direkciją kelti. Kaip sakant, gal užteks šioms dviems įstaigoms „matuotis“ savo pasididžiavimais ir sėstis prie vieno stalo rimtoms kalboms, nes dabar atrodo, kad savivaldybė nėra skaičiusi įstatymų ir prisigalvoja nebūtų dalykų, o paskui stebisi, kodėl kitos institucijos joms nieko „nederina“.

Irklavimo čempionatas – drambliuko svajonė ar sapalionė?

Grįžtant prie liepos 3 d. vykusio išvažiuojamojo posėdžio aktualijų, negaliu nepasidalinti rajono auksaburnio – Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Dariaus Kvedaravičiaus prezentacija seimūnams, kurioje jis nė mirktelėjęs pūtė miglą tiems politikams diletantams, todėl didelė tikimybė, jog Pasaulio irklavimo čempionatas vyks būtent Trakuose. Tiesa, sprendimas, kur vyks šis sporto reginys, paaiškės jau rugsėjo mėnesį, o laimės, žinoma, tas miestas, kuris jau turi gerai išvystytą infrastruktūrą ir svarbiausia –  prisižadės ir ištesės, kad iki 2023 m. bus atlikti reikiami namų darbai. Vadinasi, su Trakais dėl šios garbės kovoja Lenkijos miestas Poznanė ir Serbijos sostinė Belgradas. Taigi, prezentacijoje ponas auksaburnis rodė, kad vienoje iš Galvės salų (jos pavadinimo net neištarė, bet spėjama, kad tai būtų Alkos arba Aukų sala) savivaldybė ketina įrengti varžybų stebėjimo tribūną, talpinančią iki 3 tūkst. žiūrovų. Direktorius užtikrino, kad po tokių darbų poveikis aplinkai bus minimalus. Hmm, reikėjo jam pamatyti kaip „apšalęs“ šio pranešimo klausėsi TINP direkcijos vadovas Gintaras Abaravičius, kuriam tai buvo didžiulė naujiena. Bet pabandysiu aš atspėti, ką jis mąstė. Kažkada jaunystėje, pas vieną rimtą rajono urėdą dirbau pagalbininku ir, kas yra „miško“ sąvoka, puikiai išmanau. Be to, aš žinau tokį terminą, kaip „valstybinės reikšmės miškas“, kuris net pačios Konstitucijos yra saugomas. Taigi, bet koks miškas, kuris auga mieste, yra valstybinės reikšmės miškas ir kirsti jį yra šventvagystė. Che, che, o juk norint įrengti tūkstantines tribūnas Galvės ežero saloje, reikės pasidarbuoti iš peties, iškertant bent porą hektarų būtent valstybinės reikšmės miško. Dėl to aš kartais nesuprantu, ar mūsų rajono valdininkai suvokia, ką jie kalba? Ar jiems rimtai į „kankorėžinę“ smegenų liauką yra įaugęs devizas: „O po mūsų nors ir tvanas“… Bet pats svarbiausias momentas, kurį aš noriu akcentuoti šios prezentacijos pavyzdžiu, yra tai, kad TINP direkcija apie tokius savivaldybės planus visai nieko nežinojo ir p. Abaravičius apie tai sužinojo tik toje pačioje posėdžių salėje sėdėdamas su kitais politikais – klounais, kurie išdidžiai ir pritariamai mojavo p. Kvedaravičiaus prezentacijai, nors vargu, ar jie pajėgė kažką sistemingai suprasti… Kada savivaldybė susiprotės, jog negalima elgtis kaip tam mažam vaikigaliui, kuris tikisi sėkmingai kažką padaryti be prievaizdo – tėvų nežinojimo? Jeigu Šimas Burbulis būtų rajono meras, tai jis Abaravičiui kiekvieną savaitę skambinėtų: „Alio, alio, Gintarai? Atsinešei pietums maistą dėžutėje iš namų? Du kiaušiniai ir buterbrodą su šlapenke? Nereikėjo, nes šiandien aš tave kviečiu „normalių“ pietų į Apvalaus stalo klubą, kur aptarsime rajono plėtrą, o vakare varysime „įkalti“ brendžio“. Deja, deja, falų matavimosi varžybos tik juokina mus visus, kurie tikrai nori matyti pokyčius, o ne kažkieno „begemoto“ ašaras.

Ir vėl tuščias vizitas?

Tuo tarpu, praėjus kelioms dienoms po to makabriško išvažiuojamojo posėdžio, paaiškėjo, kad rajono merė Edita Rudelienė su Lietuvos irklavimo federacijos (LIF) prezidentu Dainiumi Pavilioniu išvyko į Olandiją pristatyti Trakus ir kalbėti, kodėl verta pasaulinei irklavimo bendruomenei čempionatą rinktis būtent mūsų mieste. Įdomu, ar ir ten aukštiems pareigūnams buvo prižadėta, kad vienoje iš Galvės ežero salų bus įrengta visus tarptautinius standartus atitinkanti arena…? Nors ir visi rajono merės gerbėjai linkėjo jai iš Olandijos parvežti naujienas, kad čempionatas bus surengtas Trakuose, bet jaučiu, kad geriausiu atveju p. Rudelienė iš Olandijos gali atvežti geros suktinės ir haliucinogeninių grybukų, kurių pavartoję, vėl apspangtume ir tikėtume gyvenimu – iliuzija. Seimo narys Jonas Liesys pastebėjo, kad daug opių klausimų užstringa teismuose dėl TINP direkcijos kaltės. O ką ponas Seimo narys kitokio gali pasiūlyti? Jeigu Abaravičius vieną dieną pastebės, kad Galvės ežero saloje yra kertami medžiai, o savivaldybė net nesikreipė dėl to į TINP direkciją ar NŽT, tai daugiau nieko ir nebelieka kaip kreiptis į teismą ir ginti pažeidžiamą viešąjį interesą. Kad to nebūtų, santykiai tarp savivaldybės ir TINP direkcijos turi būti ne formalūs, o familiarūs. Prisiminkite, kad Prezidentas Brazauskas Lietuvą į NATO atvedė ne dėl to, kad gražius, oficialius laiškus rašė pasauliui, o dėl to, kad su kuo reikėjo, su tuo ir pamedžioti, ir pirtyje pasikaitinti, ir gramą padaryti mokėjo. Taip ir gyvename toje nesusipratimų karuselėje.

Dailininkas Dovydas Bou

E. Rudelienės facebook profilio nuotr.