VSAT Prevencijos skyrius tęsia interviu ciklą su specifinių tarnybos padalinių vadovais apie veiklą šalyje paskelbto karantino sąlygomis. Kaip šiuo metu vyksta darbas VSAT Aviacijos valdyboje? Kokia dabar jos darbo specifika, kokių priemonių imtasi siekiant užtikrinti darbuotojų saugumą ir su kokiais iššūkiais susiduriama? Apie tai pasakoja Trakų rajono Paluknio miestelyje įsikūrusios VSAT Aviacijos valdybos viršininkas Rolandas Volskis.

Kaip atrodo Aviacijos valdybos darbas karantino laikotarpiu ir kuo jis skiriasi nuo įprastinio režimo?

Šiuo metu darbas Aviacijos valdyboje yra daugiau budėjimo režime. Rusija uždraudė tranzitinių traukinių vykimą iš Rusijos į Kaliningrado sritį per Lietuvą, tad ir jų palydos, kurią nuolat vykdydavome iš oro, dabar nebereikia. Vien dėl to darbo krūvis gerokai sumažėjo. Esant padidintai užsikrėtimo virusu rizikai, su kitomis institucijomis bendrų darbų taip pat laikinai nevykdome. Aišku, vykdyti savo kitas funkcijas ar reaguoti į pagalbos prašymus esame pasirengę.

Ar ypatinga padalinio specifika leidžia valdybos personalui darbuotis iš namų?

Šiuo metu administracijos darbuotojams sudarome galimybes dirbti nuotoliniu būdu – jie tai daro pakaitomis. Vis tik pilotai ir operatoriai, kurie skraido bei mechanikai, kurie taiso sraigtasparnius, per nuotolį savo darbų atlikti negali. Jiems, žinoma, privalu dirbti bazėje Paluknyje.

Kokių priemonių imtasi siekiant užtikrinti darbuotojų saugumą?

Kiekvienas atvykęs į darbą, aišku, privalo dezinfekuoti rankas. Iš karto po to valdybos budėtojas nuotoliniu termometru patikrina atvykusiojo kūno temperatūrą, tad žmogus su užkratu ant rankų ar temperatūra į mūsų patalpas nepatenka. Taip pat atliekame visų patalpų dezinfekciją ozono generatoriais, darbo metu skatiname nuolat dezinfekuoti rankas, o darbuotojams, kurie negali pareigų vykdyti nuotoliniu būdu, stengiamės sudėlioti pamaininius grafikus.

Atvejų, jog mūsų budėtojai aptiktų padidėjusią žmogaus kūno temperatūrą, nebuvo. Vienam kolegai esant namuose buvo pakilusi aukšta temperatūra, todėl jis savarankiškai kreipėsi į gydytojus. Buvo atlikti tyrimai dėl COVID19, džiugu, kad atsakymas buvo neigiamas.

Glaudžiai dirbdami aviatoriai patenka į didelę riziką. Ar susirgus vienam aviatoriui nukentėtų visas padalinys?

Aviacijos valdyboje nėra nuolatinių įgulų – kintančios sudėties įgulą sudaro du pilotai ir operatorius. Visi jie skrenda kartu mažoje sraigtasparnio kabinoje. Šiuo metu įrengtų specialių pertvarų neturime, tad jei susirgtų vienas, natūralu, jog apsikrėstų bent jau kiti du. Įgulos sudėtis nuolat keičiasi, tad su vienais pareigūnais skridęs pilotas kitą kartą skrenda jau su kitais.

Kokia atmosfera vyrauja VSAT Aviacijos valdybos kolektyve? Kokios darbuotojų nuotaikos?

Kaip ir visoje Lietuvoje, taip ir pas mus, pirmosiomis karantino dienomis nuotaika buvo niūroka. Kaip ir visur, žmonės šiek tiek buvo pasimetę, vienas į kitą žiūrėjo įtartinokai, juto natūralią baimę. Tačiau gyvenimui tęsiantis ir mums imantis visų įmanomų saugumo priemonių, darbuotojai aprimo. Jie žino, kad padalinyje užsikrėtusiųjų nėra, pasitikima vienas kito sąmoningumu.

Piloto, kaip ir operatoriaus, pagrindinis darbas yra skraidyti. Kiekvienas iš jų laukia skrydžių. Šiuo metu vyrauja budėjimo režimas. Pastebėjau, kad pareigūnai labiau išvargsta laukdami darbo nei jį atlikdami. Juk pasirinkdamas tapti pilotu žmogus žino, kad nori skraidyti, o ne laukti ant žemės galimybės pakilti.

Kaip karantino laikotarpiu atrodo bendradarbiavimas su kitomis tarnybomis?

Šiuo metu bendradarbiavimo su kitomis tarnybomis gerokai sumažėjo. Su policija bendradarbiaujame, tačiau paskutiniu metu kelti sraigtasparnius žmonių paieškai neteko. Gyventojai karantino metu laiką leidžia namuose, negavome informacijos ir prašymų ieškoti pradingėlių ar paklydėlių.

Su Nacionaliniu transplantacijos biuru esame sutarę, jog skrydžių donorų organams gabenti į užsienio šalis laikinai nevykdome. Neturime tokių apsaugos priemonių kaip sraigtasparnio pertvaros – jei kartu gabentume sergantį žmogų ar mediką, negalėtume jo atskirti ar izoliuoti nuo įgulos narių. Be to, grįžus iš užsienio mūsų pilotams tektų keturiolika dienų praleisti saviizoliacijoje. Taip greit netektume visų savo komandos narių. Šiuo metu taip pat nevykdome bendrų mokymų ir su kitais VSAT padaliniais.

Kokių skrydžių buvo daugiausia karantino laikotarpiu?

– Sekėme kontrabandą, ieškojome pažeidėjų; tikrinome situaciją prie sienos su Lenkija – ar tinkamai užblokuoti keliai, kokios eilės, ar nevyksta nelegalūs sienos kirtimai. Atlikome situacijos žvalgybą iš oro Latvijos pasienyje. Sienų su Lenkija ir Latvija kontrolė yra atkurta, todėl čia reikia ir mūsų pagalbos. Pavyzdžiui, siena su Latvija sausumoje yra 588 km ilgio, o valstybes jungiančių kelių, kurie nebuvo kontroliuojami nuo šalių įsiliejimo į Šengeno erdvę 2007 m., yra labai daug. Tad reikėjo patikrinti, ar visi keliai yra uždaryti, užblokuoti, kokia situacija prie atkurtų pasienio kontrolės punktų.

Kokias dar veiklas dabar vykdote?

– Techninės priežiūros darbai mūsų padalinyje niekada nesustoja ir vyksta savo vaga. Žinoma, šiek tiek susiduriame su problemomis dėl detalių pristatymo. Gamintojai taip pat veikia karantino sąlygomis ir detalių taip greitai, kaip buvo įprasta anksčiau, mums pristatyti negali. Dalis mūsų darbuotojų dabar daugiau orientuoti į vidinės dokumentacijos tvarkymą, administracinį darbą.

Pilotai laukia kuo daugiau skrydžių, ruošiasi jiems, nuolat stebi oro sąlygas, prižiūri sraigtasparnius – jiems reikalingi bent minimalūs nuolatiniai skrydžiai. Tad galima sakyti, kad šiuo metu vyksta įvairūs pasiruošimo darbai, kurių prireiks atšaukus karantiną. Nepaisant šiandieninės situacijos ir su ja susijusių problemų, esame pasiruošę reaguoti į visus įvykius.

Šiuo metu VSAT Aviacijos valdyba turi penkis sraigtasparnius. Sienos kontrolė atliekama ir kitos užduotys vykdomos naudojant du dvimotorius sraigtasparnius “EC 135”, vieną dvimotorį “EC 145” ir du vienmotorius “EC 120”. Visi jie pagaminti Vokietijos ir Prancūzijos bendrovėje „Eurocopter“.