Abejingų nebuvo. Šventinis ūžesys nurimdavo tik prasidėjus pamokai, o nuskambėjus skambučiui ir vėl atgydavo. Šią tradicinę šventę gimnazijoje suorganizavo technologijų mokytojos Aurelija Balakauskienė, Oksana Kietavičienė ir Ligita Kudzinskienė. Šių mokytojų vadovaujami auklėtiniai gimnazijos fojė pavertė pavasarine miesto aikšte su visais tikros mugės atributais – saldumynais, spalvingomis reklamomis, linksmais prekeiviais ir pirkėjais, muzika, nepaliaujamu šurmuliu.
5-6 klasių mokinukių prekystaliai lūžo nuo įvairių pyragų, sausainių ir kitų kepinių. Netikėtas siurprizas laukė nusipirkusiųjų „laimės pyragėlį“: išvyniojęs „laimę“ galėjai rasti ne tik saldėsį, bet ir gražų palinkėjimą, kuris, ką gali žinoti, tokią gražią dieną ištartas, greičiausiai, išsipildys. Ištroškę galėjo atsigaivinti tikra klevų sula, gira ar pasmaližiauti želė. Daug dėmesio buvo skirta kuriant prekybos vietos estetinį vaizdą ir prekių reklamai. Akį traukė dekupažo technika išmarginti velykiniai margučiai. Neatsiliko ir berniukai, kurie siūlė pirkti dekoruotas drabužių pakabas, kurias patys dailiai išmargino pavasariniais raštais. III gimnazinių klasių mokiniai kūrė verslo planus, gamino pakvietimus ir kitaip reklamavo savo produkciją. Prekyvietėje „VIVE decoupage“ buvo galima nusipirkti dekupažo technika pagamintų aksesuarų, auskarų, suvertų iš įvairiaspalvių akmenėlių. „Markucko duonelė“ prekiavo kepta duona su priedais. Jie tikrai puikiai išstudijavo verslo vadybos pradmenis. Prie šios prekyvietės būriavosi daugybė pirkėjų, norinčių dalyvauti loterijoje ir kitose atrakcijose. Prekyvietėje „LA Tinginys“ buvo prekiaujama pačių pasigamintu „tinginiu“, kurio atsargos sparčiai mažėjo. Pirkėjai varžėsi dėl paskutinio gabalėlio, o išmoningai prekiavę mokiniai džiaugėsi pelnu ir gera nuotaika.
Technologijų kabinete pirmokai gimnazistai, atidarė kavinę „Pavasaris“. Čia galėjai ne tik įsigyti saldumynų, bet ir prie stalelio atsisėdęs išgerti kavos ar arbatos puodelį, su kolega pabendrauti, net ir papietauti – linksmos padavėjos siūlė skanios, kvepiančios picos.
Pavasarinei mugei ruoštasi buvo, žinoma, ne vieną dieną. Juk reikėjo ne tik prekes pagaminti, bet ir tam tikrą vadybos kursą išmokti. Apskaičiuoti savikainą, nustatyti kainą, numatyti pelną turėjo ne tik vadybos ir verslo besimokantys vyresnieji, bet ir dalyvauti besiruošiantys mažieji prekybininkai. O kur dar mokymasis, kaip aptarnauti klientus, kaip pateikti prekes, pritraukti pirkėjų dėmesį.
Nutilus mugės šurmuliui galima drąsiai pasakyti, kad tai buvo kūrybiškumo ir verslumo ugdymo mokykla visiems dalyviams bei puiki pramoga gimnazijos bendruomenei.

A.Balakauskienė  Technologijų metodinės grupės pirmininkė {jcomments on}