- Galvė - https://www.galve.lt -

Pažinkime Onuškio bendruomenę

Svečiuojamės Panevėžyje, sveikiname kraštietį skulptorių Juozą Lebednyką [1]

Svečiuojamės Panevėžyje, sveikiname kraštietį skulptorių Juozą Lebednyką

Trečioji susidomėjusi ir pareiškusi norą dalyvauti projekte – Onuškio bendruomenė. Ši bendruomenė yra Trakų krašto vietos veiklos grupės (VVG) narė ir šiais metais jai buvo įteikta nominacija „VVG ŠMAIKŠTUOLIAI“ už linksmumą ir gerą nuotaiką 2015 metais.

Mažo miestelio ilgaamžė praeitis
Lietuva – mažų miestelių kraštas. Onuškis vienas iš jų. 2015 m. tradicinės Onuškio krašto šventės „Dviejų gimtinių nebūna“ metu buvo pažymėtos Onuškio vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 510-osios metinės. Onuškiečiams jų kraštas – mielas, brangus ir savas. Čia jų namai, jų gimtinė ir žemė. Čia auga ir mokosi jų vaikai. Čia keturiais keliais (miestelis yra keturių kelių sankirtoje) sugrįžta į namus, išvykę mokytis ir studijuoti, dirbti ir svetur laimės ieškoti išvažiavę vaikai, kraštiečiai. Į iniciatyvinę grupę susibūrę 14 žmonių, 2001 m. spalio 26 d. įregistravo visuomeninę organizaciją „Onuškio bendruomenė“ (toliau – VOOB).

„Dviejų gimtinių nebūna“ – vienija bendruomenę
Labiausiai bendruomenę sutelkia šventės, renginiai. Onuškiečiai gali didžiuotis, kad šiemet populiariausia jų krašto šventė „Dviejų gimtinių nebūna“, aplinkinių mielai vadinama „Mindauginėmis“, bus organizuojama jau net dvidešimtąjį kartą. Seniūnijos bendruomenių šventė „Onuškio Kermošius“, kuriame savo visapusiškus pasiekimus pristato visos seniūnijos teritorijoje veiklą vykdančios bendruomenės, įstaigos, bus organizuojamos vienuoliktąjį kartą. Labai svarbu paminėti, jau įvykusius renginius: 2014 m. – Bendruomenės namų atidarymas, LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės dalyvavimas edukacinėje programoje „Margučių raštų vingiais“ (2012 m.), kraštiečio skulptoriaus Juozo Lebednyko trijų skulptūrų (2004, 2007, 2009 m.) pristatymo bendruomenei iškilmės.

Atsako bendruomenė
– Ką pirmiausiai Jūsų bendruomenė gali parodyti ar su kuo gali supažindinti svečią?
– Didžiuojamės pačiu miesteliu, ne kiekvienas turi tokią aikštę (o ir pavadinimas jos – Kipro Petrausko – koks skambus!), didinga bažnyčia, bendruomenės namais, skulptoriaus Juozo Lebednyko miestelio viešose erdvėse stovinčiomis skulptūromis, miestelį puošiančia, aplinką puoselėjančia Onuškio Donato Malinausko gimnazija, iš kurios gyvenimo keliais pasuko didžiulis būrys kraštiečių, pilnu mažų vaikų klegesio Onuškio vaikų darželiu, kitomis įstaigomis – jų durys visada atviros visiems, o svečiai – ypatingai laukiami. Kiekviena įstaiga turi ką parodyti, nes jose dirba savo darbą mylintys žmonės.
– Kokie amatai vyrauja bendruomenėje?
– Kaip ir daugelyje vietovių, mūsų krašto žmonės moka kurti: kepa, mezga, pina, drožia, tapo. Gal tik onuškiečiai kuklesni, nedrįsta į viešumą „išeiti“, todėl ir amatu jų pomėgių negaliu pavadinti. Proginiai kepiniai (dažniausiai vestuvėms) nuo senų laikų buvo Onuškio krašto šeimininkių amatas, ypatingai šakočiai. Gabių, perėmusių šį amatą iš savo mamų, senelių, šeimininkių tikrai turime. Pasvajojame ir apie keramikos dirbtuves, nes didžiuodamiesi galime pasakyti, kad turėtume patį nuoširdžiausią vadovą – skulptorių Juozą Lebednyką, kuris Onuškį, kaip pats sako, „tiesiog dievina“. Jo meilės Onuškiui išraiška – trys miestelį puošiančios jo rankomis sukurtos skulptūros. J. Lebednykas pasiruošęs didelę savo darbų dalį padovanoti gimtajam Onuškiui, taip įkuriant jo vardo galeriją arba muziejų. Vienintelė problema – tam tinkamos patalpos. Šią savaitę sužinojome puikią naujieną – Socialinių reikalų ministerija paskyrė finansavimą mūsų projektui „Onuškio bendruomenės sociokultūrinės veiklos plėtra tradicinėms šeimos vertybėms stiprinti“, turėsime galimybę mokytis amatų ir tobulinti verslumo įgūdžius.
– Kuo Jūsų bendruomenė skiriasi nuo kitų rajono bendruomenių?
– Bendradarbiavimu, susiklausymu ir sutelktu darbu tarp vietoje esančių įstaigų, aktyvių vietos gyventojų geranoriškumo bendram rezultatui pasiekti. Bendruomenės narė Marijona Doškuvienė (sprendžiant įvairius klausimus, dažniausiai bendruomenės atstovavimo) turi stiprų padrąsinamąjį posakį – „Jeigu reikia, tai reikia, jeigu darom – tai tik gerai“.
– Bendruomenės „žvaigždė“?
– Onutė Balkelienė – bendruomenės siela, moteris, kuri savo darbais ir nenuilstančia energija žavi visus. Jos rankomis sukurtomis puokštėmis visomis šventėms puošiama Onuškio Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia, jos patarimais Onuškio miestelis gražinamas gėlėmis, nepamainoma tradicinių Užgavėnių kaukių ruošime ir jų pristatyme, tradicinėse šventėse – įvairiausių kompozicijų kūrėja, gardžiausių bulvinių blynų ir skruzdelynų kepėja. Jos pėdomis seka ir sūnaus Gintauto šeima.
– Kokią matote bendruomenės ateitį?
– Manome ir tikime (pasvajokime), kad netrukus, gal po metų, gal po kelerių, pakviesime svečius į amatų dirbtuves (o gal seklyčią), kur galėsime parodyti iškilių kraštiečių ir savo bendruomenės nagingų žmonių darbus, svečiai galės pasigaminti keramikos dirbinukų, mes padovanosime jau pagamintų suvenyrų su mūsų krašto simbolika, o vietos šeimininkės, linksminant smagiai Onuškio liaudiškos muzikos kapelai, vaišins šakočiais ir čia pat parodys jų gamybos procesą….Viskas mūsų rankose, jeigu to norime!

Parengė „Galvės“ redakcija pagal pateiktus bendruomenės atsakymus

[2]

Sekminių kiaušinienė