Juozas Miglinas Neatrodo, kad kuris nors pretendentas į prezidentus išvardins (bent dalį) ir pagrįs infliacijos šaltinius. Nes vien už jų studiją ir analizę su išvadomis verta tokiai asmenybei suteikti ne tik profesoriaus vardą, bet ir Nobelio premiją. Tam titaniškam darbui reikia labai išmanios (darbščios ir kantrios) asmenybės, kokią įžvelgti kandidatų į prezidentus sąraše neįmanoma. Bet tiek to, jų nenarstykime (kol kas) po kaulelį, juo labiau kad ne jie VALDININKIJOS VALDININKAVIMO (ir valdymo) pagrindas. Jie netgi labai atsitiktiniai piliečiai (ponai, bajorai, „senjorai“), patekę, veikiant praktikoje atsitiktinumų teorijai, ant tokio „iššūkio“ svarstyklių. Svarbu pabrėžti, kad tokių ir panašių svarstyklių eksploatavimo kaina yra pakankamai svari, tarytum ji svertų iš tiesų svarias asmenybes. Tad kaipgi jie - prezidentai ir prezidentės - gali reprezentuoti (reklamuoti) Respubliką nežinodami krizinės (sunkmetinės) infliacijos užmačių, veikiančių piliečius besimaudančius kasdieninėje realybėje? Įdomiausia, kad nuo pastarojo prezidentavimo, tokio titulo nešiotoja žiniasklaidos pradėta vadinti net šalies (ne respublikos ir ne valstybės) vadove. Bet juk Respublikai vadovauja buvęs valstybės iždininkas A. Butkevičius. Didelė vadovavimo meno dalis priklauso ir seimūnams, kažkodėl save labiau įpratusiems įasmeninti – parlamentarais. Nepėsti yra ir rajonų kunigaikščiai, save įvardinę „merais“ (aišku – be merijų) ir savivaldybę skelbiantys ne rajonu, bet rajono savivaldybe. Egi yra ir savivaldybių be rajonų. Be to, dar prie administracinio Respublikos valdymo prisideda (ir dar kaip prisideda) naikintos, bet neišnaikintos apskritys. Ką galėtų reikšti tokia valdymo jovalynė ir kokią reikšmę ji turi LR biudžeto deficitiškumui bei rajono administracinėms išlaidoms? Gal todėl, kad paslėptų savivaldybės formuojamų ir naudojamų finansų galus tokioje „demokratinėje“ ir nuo nieko nepriklausomoje šutvėje (atleiskite man, Visatos dievai). Sakau, kodėl visgi valdo rajono savivaldybę savivaldybė, bet ne jos taryba? Juk rinkėjai balsuoja už kandidatus į rajono tarybą ir rinkimuose renkami rinkėjų balsai į TARYBĄ. Žinoma, visi šitie (ir dar kitokie) blizgantys kaliošai tėra smulkmė bendroje infliacinėje krizėje, tačiau tai principinis pagrindas nenykti, bet tik didėti devalvacijai, infliacijai ir aišku „krizinei situacijai“, kurios reikšmė menkinama žodingesniu žodeliu „sunkmetis“. Na, žinoma, pirmuoju smuiku groja visa teisėtvarkinė bendrija, jungianti Vidaus reikalų ministeriją, prokuratūras, teismus su advokatais, notarais. Aplinkos ir Sveikatos apsaugos ministerijos ir žemėtvarkinė sistema su Nacionaline žemės tarnyba prie ŽŪM, kurios veikla aprobuota LR Seimo, kurios veikla prasideda kaip ir visų kitų nuo Seimo prieangio. Kiekviena jų pasižymi valdininkų skaičiumi, aptarnavimu, įnoriais, įgeidžiais (noriu, remiuosi Konstitucija ir įstatymais, noriu - ne), bet tik ne piliečių kasdienine duona, t. y. jų gyvensena. Didžiausias provokatorius ir įkvėpėjas spekuliavimo žeme ir yra nacionalinis darinys. Visa tai ryškiai atsiskleidžia ir mūsų Trakų rajone besibazuojančioms įvairiausioms valdymo struktūroms su didele privatinio biznio spekuliatyvine priemaiša. O kur dar užrespublikinė veikla įvairių įvairiausių formų pavidale. Kiekgi išleidžiama vien ambasadoms bei jų naujiems atašė-papildiniams išlaikyti? Milijonai. Bet tai jau visai ne piliečių reikalas ir nekiškite savo nosies į Respublikos vidaus ir išorės reikalus, nes tai didelė paslaptis. O gal tai rajono piliečiams neturi rūpėti? Nejaugi tik balsuoti, rinkti net nežinomus veikėjukus, įgaunančius po rinkimų „politikų“ titulus? Bet kodėl visus primygtinai kviečia balsuoti? Deja, paskui tokius piliečius (rinkėjus) jų išrinkta valdžia reguliuoja ar jiems leisti streikuoti, mitinguoti ir kt. būdais drumsti išrinktųjų „demokratiniais“(?) rinkimais rimtį? Neklaužadas baudžia tramdomomis priemonėmis ir piniginėmis baudomis. Piniginių baudų nesibodi ir policija. Už nedidelį nusikaltimą, kurio policija net nematė, pirmą kartą gali pasitenkinti (pagal kodeksą) tik įspėjimu, bet jiems kodeksas kaip ir Konstitucija nėra absoliutas, kurio būtina laikytis. Todėl jie renkasi tinkamiausią jiems išeiti bauduoti piliečius įvairių formų, kurių teisėtumo niekas negali įrodyti teisėjų išmaniąjam supratimui – tik baudas? Sako, jog jiems tokiu būdu reikia užsidirbti savo atlyginimus. Piliečių apeliavimas teisėsargiams ne motais, mat jie netgi nėra susipažinę su „Tolerancijos principų deklaracija“, kurią 1995 m. lapkričio mėn. 16 d. priėmė UNESCO Generalinėje Konferencijoje XXVIII sesijoje Paryžiuje, ir ji neatsispindi jokiuose kodeksuose nei kituose piliečius prievartaujančiuose dokumentuose. Tačiau kodeksuose užfiksuoti nieko nesakantys, bet antiliaudiniai ir antikonstituciniai principai. Pavyzdžių aibė, bet gali gi užsirūstinti neklusnioji Temidė ir trinktelėti tūkstančiu perkūnų. Gyviesiems tai būtų baisesnė diena negu žadama paskutinio teismo akimirka. Tačiau tai negąsdina protestuotojų Daukanto aikštėje, kurie plakatuose demaskuoja nusikalstamą policijos vaidmenį daugybėje atvejų. Na, ir kas iš to? Viskas lieka nepakitę. Viskas juda Eurosąjungos nubrėžtais keliais, normomis bei standartais. Gerai prisimenu lentvariškio piliečio, pagarsėjusio fotografo ir žurnalisto Alfredo Girdziušo, nukentėjusio nuo policijos veiksmų malšinant aistringų mitinguotojų minią 2009 01 16 d. prie Seimo pastatų. Taip, taip, sausio 16 d., tik jos niekas nemini, nes tai buvo prieš išrinktųjų valdininkų valią. Nukentėjo nuo policininkų savivalės ne už nieką, bet buvo „nominuotas“ gumine kulka į kelį t. y. šlaunies ir blauzdos sąnarį. Skundą su daiktiniu įrodymu ir nuotrauka buvo pasiuntęs tuometiniam VRM ministrui ponui Palaičiui. Bet anas net neįstengė atsiprašyti, dargi apkaltinęs patį nelaimėlį. O šis nelaimėlis yra apdovanotas sausio 13-osios medaliu. Gražus Respublikos socialinių pasiekimų demonstravimo periodas „Nuo Sausio 13-osios iki sausio 16-osios“. Blaiviu, net ir neblaiviu protu nesuprantami paradoksai vadinamoje demokratinėje, netgi nepriklausomoje valstybėje, nors ir valdomi išlavėjusių, užsieniuose išsistažavusių, naujųjų vėtrų suformuotų specialistų, netgi prasisiekusių karjeristiniuose frontuose personų.