Prenumeruokite laikraštį „Galvė“ antram šių metų pusmečiui. Kaina 25 eurai.  

Pilietiškumo kaina

Trakietis Aivaras Dočkus – vienas aktyviausių mokytojų streiko dalyvių. Elektrėnuose dirbantis anglų kalbos mokytojas sutiko pasidalinti mintimis ne tik apie streiko naudą, bet pakalbėti ir apie atlyginimus streikavusiems mokytojams.

Beje, Elektrėnų savivaldybės atstovai labai aptakiai kalba apie finansus ir kol kas nepateikia išsamios informacijos, kiek Elekrėnų savivaldybėje streikavo mokytojų ir kas nutiko su jų atlyginimams skirtais pinigais. Nepraėjo dar nei mėnuo, kai streikuojantys mokytojai paliko Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją. Trakuose gyvenantis anglų kalbos mokytojas Aivaras Dočkus buvo vienas tų mokytojų, kurie ministerijoje išbuvo praktiškai visas dienas. Nors iki idealių sąlygų mokytojams dirbti dar toli. Labiausiai mokytojas džiaugiasi įgyta pilietiškumo pamoka. „Negalima, matant, neteisybę, ją nutylėti“, – sako streikavęs mokytojas. Nepraėjus kelioms savaitėms, per Lietuvą nuvilnijo banga, kad mokytojai neva ministerijos patalpas apleido tada, kai laikinai pareigas einantis ministras R. Masiulis pažadėjo mokytojams sumokėti atlyginimus už streikuotas dienas. Tačiau ar iš tiesų taip buvo?

Nedirbome, tai ir negavome „už nedirbtas pamokas“…

Daug bruzdesio sukėlė paskleista informacija, kad mokytojai nevedė pamokų, o apmokėjimą už jas gavo. Deja. Nebūkim naivūs. Mokytojai gavo tik premijas už mokslo metais pasiektus pasiekimus (pvz., konkuruose ir olimpiadose). Ir tai ne visose mokyklose. Ir netgi ne tryliktą atlyginimą, o kai kur tik apie 20 proc., t. y. penktadalį, vieno atlyginimo dydžio išmoką. Ar tai premija? Tiesa, siekiant atitaisyti ugdymo spragas (pvz., dvyliktokus ruošiant egzaminams), dalis mokytojų ves (gal kai kurie ir spėjo dalį pravesti) konsultacijas. Tačiau papildomas darbas konsultacijose nėra „atlyginimas už streiką“. Mokytojai, kurie dirbs papildomai, už papildomą darbą, natūralu, ir gaus atlyginimą (apie tai ir kalbama oficialiame ministro R. Masiulio rašte). Tikėkimės, kad tam bus lėšų…

Į biudžetą grąžinamos lėšos

Na, jei pasisekė daliai, pvz., Vilniaus savivaldybių mokytojų, tai kiti, pvz., Klaipėdos mokytojai, šventes sutiko ne taip džiaugsmingai. Tik respublikinėje žiniasklaidoje ir interneto tinklapiuose apie tai garsiai šaukiama nebuvo… Kita vertus, ar nejuokinga bus, jei 2019 m. mokykloms ir savivaldybėms reikės ieškoti pinigų konsultacijoms (turbūt daug kur kiek reikia ir neatsiras, kaip visada), nes 2018 m. gruodį lėšos buvo „nepanaudotos“… Ir ką gi jūs laimėjot? To bene dažniausiai klausia tie, kurie neturi kada nagrinėti visų streiko etapų arba pasimeta prieštaringos informacijos sraute. Kalbant skaičiais, turėtų gauti apie 10 proc. didesnį atlyginimą mokytojai nuo rugsėjo ir jau nuo š. m. sausio 1 d. didesnį atlyginimą ikimokyklinio, priešmokyklinio (apie 10 proc.) ir pagalbos mokiniui specialistai (apie 20 proc.). Tokia oficiali informacija buvo paskelbta dar pasibaigus Lietuvos švietimo darbuotojų profsąjungos organizuotam streikui. Tačiau, pilietinės savimonės pabudimas ir visų stambiųjų viešojo sektoriaus grupių palaikymas, ir bendra kova už oresnį darbo atlygį ir geresnes sąlygas – pasiekimas, nematuojamas jokiais skaičiais. Nes augant infliacijai, bet koks atlyginimo pakėlimas kol kas gerokai atsilieka nuo augančių kainų. Nes mokytojai, gydytojai, kultūros darbuotojai ir kt. viešojo sektoriaus atstovai jau pakankamai ilgai laukė ir suprato, kad veikti reikia kartu.

Pilietinis sąmoningumas – nesvarbu?

Apmaudu, kad kai kurių profesinių organizacijų lyderiai (LŠPS) menkina streiko vertę sakydami, kad tie atlyginimų pakėlimai jau buvo numatyti naujoje reformoje, o pilietinis sąmoningumas, viso viešojo sektoriaus apsijungimas, aiškus buldozerio stumtos užmokesčio sistemos ydų įvardijimas ir, pagaliau, bent pradėtas realus ministerijos tarimasis su mokytojais, yra nieko verti.

Turbūt čia reiktų dar pridurti, kad būtent seniau lyderiavusios profsąjungos ir pasirašė sutartis, pagal kurias joms priklausančios mokyklos (kaip ta, kurioje dirbu) net negalėjo skelbti streiko… Negaliu kovoti už savo teises, nes priklausau jas ginančiai profsąjungai? Švelniai sakant, paradoksalu. Ne vienos mokyklos mokytojams rudenį teko susivienyti į naujas, A. Navicko vadovaujamas profesines organizacijas, kad galėtų ne žodžiais, o veiksmais kovoti su netvarka švietime ir tolimesniu mokytojų skurdinimu.

Viena profsąjunga skelbia streiką, tariamasi su visomis

Na taip jau Lietuvoje yra. Kai streiką paskelbę mokytojai tarp 4 svarbiausių reikalavimų prioritetiniais įvardijo mokinių skaičiaus perpildytose klasėse mažinimą (bent 26 vietoj 28-30) ir atlyginimų kėlimą bent 20 proc. (gautųsi bent 5,50 eurų už darbo valandą vietoj buvusių 5 eurų), ministerija ėmė klausytis visų profesinių sąjungų siūlymų. Ne streiką paskelbusios, t. y. nepatenkintus mokytojus vienijančios, bet VISŲ!

Ir kas gavosi? Kad iš esmės buvo išgirsti tik kosmetiniai pasiūlymai. Tokie kaip „peržiūrėti“, „didinti esant galimybėms“, arba tie, dėl kurių buvo susitarta anksčiau. Tik neaišku, ar net tuos „iš anksčiau“ būtų pavykę įgyvendinti. Ir jei tai, kiek ir kada. Ir kaip jie „rungtyniautų“ su nuolatinių kainų augimu.

Juk, pasak buvusios ministrės, visiems pedagogams jau nuo rugsėjo alga 14 proc. pakilo. Deja, ne visiems. Toli gražu. Daliai pakilo, daliai ne, o daliai net sumažėjo. Ir kai kolegos iš kitų profsąjungų naują apmokėjimo sistemą vis dar gina už tai, kad kas antras gavome keliasdešimt eurų daugiau už 40 valandų darbo savaitę (pvz., aš 770 – vietoj buvusių 700 eurų į rankas), darosi liūdna.

Tiesa, prie kovotojų „atskalūnų“ vėliau prisijungė dar viena profesinė organizacija, „Sandrauga“, nepasirašiusi kosmetinių susitarimų po imitacinių derybų. O reikalavimai dėl mokinių skaičiaus, krūvio normalizavimo (18 kontaktinių valandų) ir 20 proc. didinamo valandos įkainio vis dar laukia prie Vyriausybės ir Seimo durų. Net ir suskaidyti laikotarpiais, perskaičiuoti ir sudėlioti kartu su ŠMSM specialistais, kad „našta valstybei“ nebūtų per sunki. Laimei, atėjus laikinajam ministrui R. Masiuliui, bent ministerijos barjerą pavyko įveikti. Todėl streikas ir yra laikinai sustabdytas. Ledai pajudėjo. O toliau? Priklausys nuo aukštesnės valdžios sprendimų, jų atsižvelgimo arba ne.

P. S. Keista girdėti priekaištus streiką organizavusiai LŠDPS, kad žadėjo padengti nuostolius streikavusiems profesinės organizacijos nariams, o dabar esą reikalauja pinigų iš savivaldybių biudžeto. Profesinė organizacija jau nebe pirmus metus organizuoja streiką ir turi sukaupusi fondą mokytojų nuostoliams paremti, be to, dalį pinigų paaukojo rėmėjai. Ir tikiu, kad padengs. Dabar ruošiami prašymai su tiksliomis sumomis dėl negautų atlyginimų per streiką. Mano manymu, labiau priekaištaut reiktų mokytojų etatinio darbo užmokesčio kūrėjams ir vykdytojams. Nes dar 2017 m. rudenį buvo oficialiai perspėti apie tikrąsias švietimo problemas, vėliau įvardintas streiko reikalavimuose. Nes dar 2018 m. pavasarį įspėjamojo streiko metu buvo perspėti apie pertvarkos ydingumą ir netikslingumą. Tačiau šį rudenį ir toliau ignoravo mokytojų pastabas, bet važinėjo po Lietuvą gesindami „gaisrus“ ir aiškindami, kaip mokyklos ir direktoriai nesupranta šio „gėrio“. Išleisdami pinigus, kaip dabar populiaru, viešųjų ryšių akcijoms ir imitacinio darbo grupėms, bet ne skubiai ir iš esmės taisydami galimas pataisyti klaidas.

Aivaras DOČKUS