JAV gyvenantis Paulius (kairėje) pažadėjo broliui Sauliui nuo šiol dažniau lankytis gimtinėje ir gal net ilgėliau čia apsistoti[/caption]
Tvirti raumenys, pagal kuriuos medicinos studentai galėtų studijuoti anatomiją, įspūdingas ūgis ir noras nugalėti – daug kas sieja Vilniuje gimusius brolius Paulių ir Saulių, kuriuos daugiau nei dešimtmetį skiria Atlanto vandenynas.
Šiuo metu Lietuvoje viešintis Paulius, pažadėjęs jaunesniam broliui nuo šiol būti sėslesnis, apsistojo Anupriškėse, Trakų rajone, kur įsikūręs irkluotojas S.Ritteris.
Tad dabar Saulius dažnai išgirsta įvairių patarimų iš brolio, ką ir kiek valgyti, net priminimą, kad po treniruotės sveika išgerti šviežio kokteilio su baltymais ir mikroelementais.
Buvęs Š.Marčiulionio krepšinio mokyklos auklėtinis P.Ritteris, padedamas trenerio Stepono Kairio, studijuoti į Jungtines Amerikos Valstijas išvyko 2002-aisiais. Tuomet jam buvo 16 metų.
Namuose likusiam broliui Sauliui tuo metu buvo trylika metų. Persikėlęs iš Vilniaus į Trakų internatinę sporto mokyklą Saulius greitai tapo savarankiškas, nes netrukus Lietuvoje nebeliko ir paauglio šeimos.
Jo tėvai – praeityje garsūs irkluotojai Viktoras ir Jūratė Ritteriai taip pat išvyko svetur. Kurį laiką gyveno Airijoje, o vėliau persikėlė į Vokietiją. Pusę savo amžiaus praleidęs Amerikoje Paulius tikisi, kad jo patirtis daug kam praverstų ir tėvynėje. 198 centimetrų ūgio vilnietis JAV baigė vidurinę mokyklą, o gavęs stipendiją studijoms atstovavo Pietų metodistų universiteto (SMU) krepšinio komandai NCAA čempionate.
Tačiau būdamas 22-ejų Paulius pasijuto persisotinęs krepšinio. Gavęs ekonomisto diplomą vyras pradėjo dirbti Los Andžele, vienoje advokatų kontoroje, kur tvarkė rinkodarą. Tačiau jam labai trūko sporto, tad Paulius išbandė kikboksą, dziudo, džiudžitsu.
Atradęs naują pašaukimą bokse lietuvis siekė antros savo sportinės karjeros. Penkerius metus trukusią dvikovų ringe karjerą nutraukė trauma – prieš metus Pauliui plyšo Achilo sausgyslė. Ši netikėta trauma pasuko likimą kita kryptimi.
Lietuvis pastaruoju metu Kalifornijoje daug konsultuoja kaip asmeninis treneris. Kai kurių klientų jis niekada nėra sutikęs akis į akį, nes bendrauja tik virtualioje erdvėje.
P.Ritteris įsitikinęs, kad asmeninis treneris turi būti pasiekiamas išmaniosiomis technologijomis, o klientas gali treniruotis ne tik sporto klube, o ten, kur jam patogu, – kad ir parke ar savo namų kieme.
Pauliaus rankose net paplūdimio akmuo gali tapti svarmeniu, nes jis mėgsta daryti įvairius pratimus kilnodamas sunkius daiktus, o parke esantis suoliukas tinka šuoliukams. Sudaręs po atviru dangumi atliekamų pratimų programą vyras dalijasi ja socialiniuose tinkluose, kur turi daug sekėjų.
Dvi dienos be treniruotės – tiek ilgiausiai nesportavęs gali ištverti P.Ritteris. 130 kilogramų sveriančio aukštaūgio kūnas vėliau ima siųsti keistus signalus. „Kai pasportuoju, būna šviesiau galvoje, girdžiu paukščių balsus, pasidaro skanesnis net maistas“, – prisipažino ateitį tarp dviejų valstybių planuojantis vyras.
P.Ritteris dirba su žmonėmis, norinčiais pagerinti savijautą, fizinę ir psichikos sveikatą. Tarp Pauliaus klientų yra nemažai moterų. JAV gyvenančios dailiosios lyties atstovės noriai boksuojasi, o Lietuvoje tai dar nėra populiaru.
P.Ritteris nekart įsitikino, kad boksas moteris žavi savo emocingumu. Noras laimėti padeda ne tik susikaupti, lavinti kūną, bet ir stiprinti pasitikėjimą savo jėgomis.
Pernai rudenį Paulius smarkiai jaudinosi, kai brolis Saulius ir jo partneris Mindaugas Griškonis valtyje su kiekvienu yriu artėjo prie olimpinio medalio. Paulius stebėjo šių irkluotojų startą Rio de Žaneiro (Brazilija) olimpinėse žaidynėse, kur jiems pavyko laimėti sidabro medalį.
– Ar pamenate kiekvienas savo pirmąją treniruotę?
Saulius: Tuo metu gyvenome Vilniaus Justiniškių rajone. Mama mane nuvedė į treniruotę Vilniaus irklavimo bazėje pas savo buvusią kolegę Aldoną Tamulevičienę, ir mano pirmieji yriai buvo Neries upėje.
Paulius: Buvau judrus ir vis prašydavau, kad Saulius mane pagautų. Gal dėl šios priežasties tėvai mane leido į krepšinio mokyklą.
– O apie ką dažniausiai diskutuojate jau suaugę?
Saulius: Jei man reikia reguliuoti svorį, klausiu Pauliaus patarimų, nes jo žinios kur kas geresnės. Būna tokių periodų, kai irkluotojas privalo užsiauginti kūno masę, o kartais ją reikia gerokai sumažinti. Dabar sveriu 106 kilogramus, žiemą pasunkėju, nes pasikeičia treniruočių pobūdis. Iki pagrindinių šio sezono startų pasaulio irklavimo čempionate liko keli mėnesiai, reikia palaikyti svorį, nes vasarą visi irkluotojai sulysta. Netgi nervinė įtampa ir stresas gali ištirpdinti kilogramus – po finišo irkluotojas gali sverti trimis kilogramais mažiau, nei svėrė startuodamas.
Paulius: Man kartais norisi „užsidėti“ ant raumenų, paryškinti kūno formas, norisi sprogstamosios jėgos. O Sauliui kita užduotis – jam reikia ištvermės, todėl reikia laikytis kitokių mitybos įpročių, daug valgyti.
– Ar Los Andžele, kur gyvenate, daug būna nusivylusiųjų, kurie po treniruotės sako: „Man to nereikia, nesikankinsiu“? Ką tokiems žmonėms patariate?
Paulius: Siūlau padaryti pertrauką ir vėl bandyti sportuoti. Antsvoris ir nejudrumas sukelia daug nepatogumų, už tai tenka mokėti.
Saulius: Profesionaliame sporte galioja kiti dėsniai, čia siekiama kraštutinumų. Viso pasaulio sportininkai nori laimėti. Aš taip pat to siekiu, bet mano varžovai nesėdi sudėję rankų. Tai mane priverčia peržengti tam tikrą ribą, kurios vakar nebuvau pasiekęs.
– Prasitarėte, kad olimpinį finišą Brazilijoje matėte tarsi pro rūką. Ar galėjote netekti sąmonės?
Saulius: Kai stengiesi kuo greičiau įveikti distanciją, svarbu ištverti tas šešias minutes. Turi viską išspausti iš savęs. Pritrūksta deguonies, atrodo, lyg pradedi dusti, atsiranda didelis raumenų skausmas – šie pojūčiai pažįstami visiems sportininkams.
– Kada galvojate kurti šeimą? Ar ieškote tiktai lietuvaitės?
Paulius: Būtų neblogai susirasti antrąją pusę, nes man nepasisekė su amerikietėmis. Vis bandžiau, bet nieko neišėjo. Dabar esu vienas.
Saulius: Aš nesu vienas, šiuo požiūriu man labiau pasisekė negu broliui. Supratau, kad kuriant santykius su antrąja puse reikia stengtis.
Į startą irkluotoją lydi angelas
Grįžęs iš Rio de Žaneiro, kur kartu su M.Griškoniu laimėjo olimpinį sidabro medalį, S.Ritteris (nuotr.) žadėjo pasipuošti dar viena tatuiruote, tačiau šio sumanymo neįgyvendino, nes vis trūksta laiko. Irkluotojo kūną puošiančios tatuiruotės – daugiakalbės. Ant kojos – užrašas hebrajų kalba, ant peties – gyvybės medis, vidinėje riešo dalyje – vilkas, ant dešinės rankos – įvairūs geometriniai raštai. S.Ritteriui patinka ir lietuvių tautiniai simboliai. Visi šie piešiniai susiję su asmeniniu sportininko gyvenimu. Kad ant odos atsirastų įspūdinga puošmena, tenka apsišarvuoti ir kantrybe. Kol ant irkluotojo nugaros atsirado angelas, lydintis jį visuose startuose, prireikė daugiau nei 15 valandų.
Parengta pagal lrytas.lt
Jaunėlis vyresnysis – taip savo brolį olimpinį vicečempioną irkluotoją Saulių Ritterį (28 m.) pravardžiuoja Kalifornijoje gyvenantis bokso ir kikbokso treneris Paulius Ritteris (31 m). Mat sportininkų tėvai taip pat seniai emigravo, ir Saulius, likęs vienas Lietuvoje, anksti subrendo. Tačiau neseniai atvykęs į gimtinę Paulius broliui pažadėjo ilgesniam laikui čia apsistoti ir prikalbinti grįžti savo tėvus.
[caption id="attachment_23459" align="aligncenter" width="463"]
JAV gyvenantis Paulius (kairėje) pažadėjo broliui Sauliui nuo šiol dažniau lankytis gimtinėje ir gal net ilgėliau čia apsistoti[/caption]
Tvirti raumenys, pagal kuriuos medicinos studentai galėtų studijuoti anatomiją, įspūdingas ūgis ir noras nugalėti – daug kas sieja Vilniuje gimusius brolius Paulių ir Saulių, kuriuos daugiau nei dešimtmetį skiria Atlanto vandenynas.
Šiuo metu Lietuvoje viešintis Paulius, pažadėjęs jaunesniam broliui nuo šiol būti sėslesnis, apsistojo Anupriškėse, Trakų rajone, kur įsikūręs irkluotojas S.Ritteris.
Tad dabar Saulius dažnai išgirsta įvairių patarimų iš brolio, ką ir kiek valgyti, net priminimą, kad po treniruotės sveika išgerti šviežio kokteilio su baltymais ir mikroelementais.
Buvęs Š.Marčiulionio krepšinio mokyklos auklėtinis P.Ritteris, padedamas trenerio Stepono Kairio, studijuoti į Jungtines Amerikos Valstijas išvyko 2002-aisiais. Tuomet jam buvo 16 metų.
Namuose likusiam broliui Sauliui tuo metu buvo trylika metų. Persikėlęs iš Vilniaus į Trakų internatinę sporto mokyklą Saulius greitai tapo savarankiškas, nes netrukus Lietuvoje nebeliko ir paauglio šeimos.
Jo tėvai – praeityje garsūs irkluotojai Viktoras ir Jūratė Ritteriai taip pat išvyko svetur. Kurį laiką gyveno Airijoje, o vėliau persikėlė į Vokietiją. Pusę savo amžiaus praleidęs Amerikoje Paulius tikisi, kad jo patirtis daug kam praverstų ir tėvynėje. 198 centimetrų ūgio vilnietis JAV baigė vidurinę mokyklą, o gavęs stipendiją studijoms atstovavo Pietų metodistų universiteto (SMU) krepšinio komandai NCAA čempionate.
Tačiau būdamas 22-ejų Paulius pasijuto persisotinęs krepšinio. Gavęs ekonomisto diplomą vyras pradėjo dirbti Los Andžele, vienoje advokatų kontoroje, kur tvarkė rinkodarą. Tačiau jam labai trūko sporto, tad Paulius išbandė kikboksą, dziudo, džiudžitsu.
Atradęs naują pašaukimą bokse lietuvis siekė antros savo sportinės karjeros. Penkerius metus trukusią dvikovų ringe karjerą nutraukė trauma – prieš metus Pauliui plyšo Achilo sausgyslė. Ši netikėta trauma pasuko likimą kita kryptimi.
Lietuvis pastaruoju metu Kalifornijoje daug konsultuoja kaip asmeninis treneris. Kai kurių klientų jis niekada nėra sutikęs akis į akį, nes bendrauja tik virtualioje erdvėje.
P.Ritteris įsitikinęs, kad asmeninis treneris turi būti pasiekiamas išmaniosiomis technologijomis, o klientas gali treniruotis ne tik sporto klube, o ten, kur jam patogu, – kad ir parke ar savo namų kieme.
Pauliaus rankose net paplūdimio akmuo gali tapti svarmeniu, nes jis mėgsta daryti įvairius pratimus kilnodamas sunkius daiktus, o parke esantis suoliukas tinka šuoliukams. Sudaręs po atviru dangumi atliekamų pratimų programą vyras dalijasi ja socialiniuose tinkluose, kur turi daug sekėjų.
Dvi dienos be treniruotės – tiek ilgiausiai nesportavęs gali ištverti P.Ritteris. 130 kilogramų sveriančio aukštaūgio kūnas vėliau ima siųsti keistus signalus. „Kai pasportuoju, būna šviesiau galvoje, girdžiu paukščių balsus, pasidaro skanesnis net maistas“, – prisipažino ateitį tarp dviejų valstybių planuojantis vyras.
P.Ritteris dirba su žmonėmis, norinčiais pagerinti savijautą, fizinę ir psichikos sveikatą. Tarp Pauliaus klientų yra nemažai moterų. JAV gyvenančios dailiosios lyties atstovės noriai boksuojasi, o Lietuvoje tai dar nėra populiaru.
P.Ritteris nekart įsitikino, kad boksas moteris žavi savo emocingumu. Noras laimėti padeda ne tik susikaupti, lavinti kūną, bet ir stiprinti pasitikėjimą savo jėgomis.
Pernai rudenį Paulius smarkiai jaudinosi, kai brolis Saulius ir jo partneris Mindaugas Griškonis valtyje su kiekvienu yriu artėjo prie olimpinio medalio. Paulius stebėjo šių irkluotojų startą Rio de Žaneiro (Brazilija) olimpinėse žaidynėse, kur jiems pavyko laimėti sidabro medalį.
– Ar pamenate kiekvienas savo pirmąją treniruotę?
Saulius: Tuo metu gyvenome Vilniaus Justiniškių rajone. Mama mane nuvedė į treniruotę Vilniaus irklavimo bazėje pas savo buvusią kolegę Aldoną Tamulevičienę, ir mano pirmieji yriai buvo Neries upėje.
Paulius: Buvau judrus ir vis prašydavau, kad Saulius mane pagautų. Gal dėl šios priežasties tėvai mane leido į krepšinio mokyklą.
– O apie ką dažniausiai diskutuojate jau suaugę?
Saulius: Jei man reikia reguliuoti svorį, klausiu Pauliaus patarimų, nes jo žinios kur kas geresnės. Būna tokių periodų, kai irkluotojas privalo užsiauginti kūno masę, o kartais ją reikia gerokai sumažinti. Dabar sveriu 106 kilogramus, žiemą pasunkėju, nes pasikeičia treniruočių pobūdis. Iki pagrindinių šio sezono startų pasaulio irklavimo čempionate liko keli mėnesiai, reikia palaikyti svorį, nes vasarą visi irkluotojai sulysta. Netgi nervinė įtampa ir stresas gali ištirpdinti kilogramus – po finišo irkluotojas gali sverti trimis kilogramais mažiau, nei svėrė startuodamas.
Paulius: Man kartais norisi „užsidėti“ ant raumenų, paryškinti kūno formas, norisi sprogstamosios jėgos. O Sauliui kita užduotis – jam reikia ištvermės, todėl reikia laikytis kitokių mitybos įpročių, daug valgyti.
– Ar Los Andžele, kur gyvenate, daug būna nusivylusiųjų, kurie po treniruotės sako: „Man to nereikia, nesikankinsiu“? Ką tokiems žmonėms patariate?
Paulius: Siūlau padaryti pertrauką ir vėl bandyti sportuoti. Antsvoris ir nejudrumas sukelia daug nepatogumų, už tai tenka mokėti.
Saulius: Profesionaliame sporte galioja kiti dėsniai, čia siekiama kraštutinumų. Viso pasaulio sportininkai nori laimėti. Aš taip pat to siekiu, bet mano varžovai nesėdi sudėję rankų. Tai mane priverčia peržengti tam tikrą ribą, kurios vakar nebuvau pasiekęs.
– Prasitarėte, kad olimpinį finišą Brazilijoje matėte tarsi pro rūką. Ar galėjote netekti sąmonės?
Saulius: Kai stengiesi kuo greičiau įveikti distanciją, svarbu ištverti tas šešias minutes. Turi viską išspausti iš savęs. Pritrūksta deguonies, atrodo, lyg pradedi dusti, atsiranda didelis raumenų skausmas – šie pojūčiai pažįstami visiems sportininkams.
– Kada galvojate kurti šeimą? Ar ieškote tiktai lietuvaitės?
Paulius: Būtų neblogai susirasti antrąją pusę, nes man nepasisekė su amerikietėmis. Vis bandžiau, bet nieko neišėjo. Dabar esu vienas.
Saulius: Aš nesu vienas, šiuo požiūriu man labiau pasisekė negu broliui. Supratau, kad kuriant santykius su antrąja puse reikia stengtis.
Į startą irkluotoją lydi angelas
Grįžęs iš Rio de Žaneiro, kur kartu su M.Griškoniu laimėjo olimpinį sidabro medalį, S.Ritteris (nuotr.) žadėjo pasipuošti dar viena tatuiruote, tačiau šio sumanymo neįgyvendino, nes vis trūksta laiko. Irkluotojo kūną puošiančios tatuiruotės – daugiakalbės. Ant kojos – užrašas hebrajų kalba, ant peties – gyvybės medis, vidinėje riešo dalyje – vilkas, ant dešinės rankos – įvairūs geometriniai raštai. S.Ritteriui patinka ir lietuvių tautiniai simboliai. Visi šie piešiniai susiję su asmeniniu sportininko gyvenimu. Kad ant odos atsirastų įspūdinga puošmena, tenka apsišarvuoti ir kantrybe. Kol ant irkluotojo nugaros atsirado angelas, lydintis jį visuose startuose, prireikė daugiau nei 15 valandų.
Parengta pagal lrytas.lt
JAV gyvenantis Paulius (kairėje) pažadėjo broliui Sauliui nuo šiol dažniau lankytis gimtinėje ir gal net ilgėliau čia apsistoti[/caption]
Tvirti raumenys, pagal kuriuos medicinos studentai galėtų studijuoti anatomiją, įspūdingas ūgis ir noras nugalėti – daug kas sieja Vilniuje gimusius brolius Paulių ir Saulių, kuriuos daugiau nei dešimtmetį skiria Atlanto vandenynas.
Šiuo metu Lietuvoje viešintis Paulius, pažadėjęs jaunesniam broliui nuo šiol būti sėslesnis, apsistojo Anupriškėse, Trakų rajone, kur įsikūręs irkluotojas S.Ritteris.
Tad dabar Saulius dažnai išgirsta įvairių patarimų iš brolio, ką ir kiek valgyti, net priminimą, kad po treniruotės sveika išgerti šviežio kokteilio su baltymais ir mikroelementais.
Buvęs Š.Marčiulionio krepšinio mokyklos auklėtinis P.Ritteris, padedamas trenerio Stepono Kairio, studijuoti į Jungtines Amerikos Valstijas išvyko 2002-aisiais. Tuomet jam buvo 16 metų.
Namuose likusiam broliui Sauliui tuo metu buvo trylika metų. Persikėlęs iš Vilniaus į Trakų internatinę sporto mokyklą Saulius greitai tapo savarankiškas, nes netrukus Lietuvoje nebeliko ir paauglio šeimos.
Jo tėvai – praeityje garsūs irkluotojai Viktoras ir Jūratė Ritteriai taip pat išvyko svetur. Kurį laiką gyveno Airijoje, o vėliau persikėlė į Vokietiją. Pusę savo amžiaus praleidęs Amerikoje Paulius tikisi, kad jo patirtis daug kam praverstų ir tėvynėje. 198 centimetrų ūgio vilnietis JAV baigė vidurinę mokyklą, o gavęs stipendiją studijoms atstovavo Pietų metodistų universiteto (SMU) krepšinio komandai NCAA čempionate.
Tačiau būdamas 22-ejų Paulius pasijuto persisotinęs krepšinio. Gavęs ekonomisto diplomą vyras pradėjo dirbti Los Andžele, vienoje advokatų kontoroje, kur tvarkė rinkodarą. Tačiau jam labai trūko sporto, tad Paulius išbandė kikboksą, dziudo, džiudžitsu.
Atradęs naują pašaukimą bokse lietuvis siekė antros savo sportinės karjeros. Penkerius metus trukusią dvikovų ringe karjerą nutraukė trauma – prieš metus Pauliui plyšo Achilo sausgyslė. Ši netikėta trauma pasuko likimą kita kryptimi.
Lietuvis pastaruoju metu Kalifornijoje daug konsultuoja kaip asmeninis treneris. Kai kurių klientų jis niekada nėra sutikęs akis į akį, nes bendrauja tik virtualioje erdvėje.
P.Ritteris įsitikinęs, kad asmeninis treneris turi būti pasiekiamas išmaniosiomis technologijomis, o klientas gali treniruotis ne tik sporto klube, o ten, kur jam patogu, – kad ir parke ar savo namų kieme.
Pauliaus rankose net paplūdimio akmuo gali tapti svarmeniu, nes jis mėgsta daryti įvairius pratimus kilnodamas sunkius daiktus, o parke esantis suoliukas tinka šuoliukams. Sudaręs po atviru dangumi atliekamų pratimų programą vyras dalijasi ja socialiniuose tinkluose, kur turi daug sekėjų.
Dvi dienos be treniruotės – tiek ilgiausiai nesportavęs gali ištverti P.Ritteris. 130 kilogramų sveriančio aukštaūgio kūnas vėliau ima siųsti keistus signalus. „Kai pasportuoju, būna šviesiau galvoje, girdžiu paukščių balsus, pasidaro skanesnis net maistas“, – prisipažino ateitį tarp dviejų valstybių planuojantis vyras.
P.Ritteris dirba su žmonėmis, norinčiais pagerinti savijautą, fizinę ir psichikos sveikatą. Tarp Pauliaus klientų yra nemažai moterų. JAV gyvenančios dailiosios lyties atstovės noriai boksuojasi, o Lietuvoje tai dar nėra populiaru.
P.Ritteris nekart įsitikino, kad boksas moteris žavi savo emocingumu. Noras laimėti padeda ne tik susikaupti, lavinti kūną, bet ir stiprinti pasitikėjimą savo jėgomis.
Pernai rudenį Paulius smarkiai jaudinosi, kai brolis Saulius ir jo partneris Mindaugas Griškonis valtyje su kiekvienu yriu artėjo prie olimpinio medalio. Paulius stebėjo šių irkluotojų startą Rio de Žaneiro (Brazilija) olimpinėse žaidynėse, kur jiems pavyko laimėti sidabro medalį.
– Ar pamenate kiekvienas savo pirmąją treniruotę?
Saulius: Tuo metu gyvenome Vilniaus Justiniškių rajone. Mama mane nuvedė į treniruotę Vilniaus irklavimo bazėje pas savo buvusią kolegę Aldoną Tamulevičienę, ir mano pirmieji yriai buvo Neries upėje.
Paulius: Buvau judrus ir vis prašydavau, kad Saulius mane pagautų. Gal dėl šios priežasties tėvai mane leido į krepšinio mokyklą.
– O apie ką dažniausiai diskutuojate jau suaugę?
Saulius: Jei man reikia reguliuoti svorį, klausiu Pauliaus patarimų, nes jo žinios kur kas geresnės. Būna tokių periodų, kai irkluotojas privalo užsiauginti kūno masę, o kartais ją reikia gerokai sumažinti. Dabar sveriu 106 kilogramus, žiemą pasunkėju, nes pasikeičia treniruočių pobūdis. Iki pagrindinių šio sezono startų pasaulio irklavimo čempionate liko keli mėnesiai, reikia palaikyti svorį, nes vasarą visi irkluotojai sulysta. Netgi nervinė įtampa ir stresas gali ištirpdinti kilogramus – po finišo irkluotojas gali sverti trimis kilogramais mažiau, nei svėrė startuodamas.
Paulius: Man kartais norisi „užsidėti“ ant raumenų, paryškinti kūno formas, norisi sprogstamosios jėgos. O Sauliui kita užduotis – jam reikia ištvermės, todėl reikia laikytis kitokių mitybos įpročių, daug valgyti.
– Ar Los Andžele, kur gyvenate, daug būna nusivylusiųjų, kurie po treniruotės sako: „Man to nereikia, nesikankinsiu“? Ką tokiems žmonėms patariate?
Paulius: Siūlau padaryti pertrauką ir vėl bandyti sportuoti. Antsvoris ir nejudrumas sukelia daug nepatogumų, už tai tenka mokėti.
Saulius: Profesionaliame sporte galioja kiti dėsniai, čia siekiama kraštutinumų. Viso pasaulio sportininkai nori laimėti. Aš taip pat to siekiu, bet mano varžovai nesėdi sudėję rankų. Tai mane priverčia peržengti tam tikrą ribą, kurios vakar nebuvau pasiekęs.
– Prasitarėte, kad olimpinį finišą Brazilijoje matėte tarsi pro rūką. Ar galėjote netekti sąmonės?
Saulius: Kai stengiesi kuo greičiau įveikti distanciją, svarbu ištverti tas šešias minutes. Turi viską išspausti iš savęs. Pritrūksta deguonies, atrodo, lyg pradedi dusti, atsiranda didelis raumenų skausmas – šie pojūčiai pažįstami visiems sportininkams.
– Kada galvojate kurti šeimą? Ar ieškote tiktai lietuvaitės?
Paulius: Būtų neblogai susirasti antrąją pusę, nes man nepasisekė su amerikietėmis. Vis bandžiau, bet nieko neišėjo. Dabar esu vienas.
Saulius: Aš nesu vienas, šiuo požiūriu man labiau pasisekė negu broliui. Supratau, kad kuriant santykius su antrąja puse reikia stengtis.
Į startą irkluotoją lydi angelas
Grįžęs iš Rio de Žaneiro, kur kartu su M.Griškoniu laimėjo olimpinį sidabro medalį, S.Ritteris (nuotr.) žadėjo pasipuošti dar viena tatuiruote, tačiau šio sumanymo neįgyvendino, nes vis trūksta laiko. Irkluotojo kūną puošiančios tatuiruotės – daugiakalbės. Ant kojos – užrašas hebrajų kalba, ant peties – gyvybės medis, vidinėje riešo dalyje – vilkas, ant dešinės rankos – įvairūs geometriniai raštai. S.Ritteriui patinka ir lietuvių tautiniai simboliai. Visi šie piešiniai susiję su asmeniniu sportininko gyvenimu. Kad ant odos atsirastų įspūdinga puošmena, tenka apsišarvuoti ir kantrybe. Kol ant irkluotojo nugaros atsirado angelas, lydintis jį visuose startuose, prireikė daugiau nei 15 valandų.
Parengta pagal lrytas.lt
