Maironis – kiekvieno iš mūsų poetas. Jo poezijoje kiekvienas randame kažką sava, tai, kas arčiausia širdies, kas suvirpina jautriausias sielos stygas. Juk ne veltui daugelis jo eilių yra tapusios dainomis, kurias žino ir dainuoja iki šiol. Vargu, ar surasime kitą poetą, kurio poezija skambėtų taip didingai.

Lapkričio 26 dieną dar kartą prisiliesti prie Jono Mačiulio–Maironio kūrybos ir gyvenimo turėjome puikią progą bendro Paluknio vidurinės mokykos ir kaimyninės Paluknio „Medeinos" vidurinės mokyklos renginio „Tegul naujom spalvom Maironis mums nušvinta" metu.

Mūsų mokyklos 12 klasės mokiniai Viktorija Snežko, Agata Monkevič, Veslav Makutonovič, Filip Siniavskij bei kaimyninės mokyklos dvyliktokai Jovita Dovsevičiūtė, Greta Urbelionytė, Deivydas Rizgelis, Justyn Jančevskij Maironį pristatė kaip vieną ryškiausių poetų romantikų lietuvių literatūroje, išryškindami jo didelę meilę gimtajam kraštui, jo grožiui bei garbingai praeičiai.

Mokinių teigimu, suderinti kunigą ir poetą savy Maironiui nebuvo lengva, todėl jausmų proveržius, asmeninius išgyvenimus poetas lyrikoje išsakydavo pasitelkdamas jūros motyvą. Ta beribė jūros platybė, įtūžusių bangų plakimas atitiko poeto dažnai nerimstančią širdį, leido suprasti visų jausmų sudėtingumą, prieštaringumą.

Renginio metu mokiniai, pasitelkę garsinį foną, drąsiai ir ryžtingai skleidė Maironio poetinį žodį: deklamavo eiles apie tėvynę, gamtą, asmeninius potyrius. Pasiklausę eilėraščių, kiek vėliau gėrėjomis daina „Kur bėga Šešupė", kurią atliko mūsų mokyklos 8 klasės mokinė Izabelė Matulevič, taip pat klausėmės dainų „Trakų pilis", pagal Salomėjos Nėries tekstą - „Maironiui", „Daina". Jas atliko Paluknio „Medeinos" vidurinės mokyklos vyresniųjų klasių mokiniai.

Kaip gera ir gražu buvo užsimerkus įsijausti į Maironio kūrybą, aidintis žodis, pauzė ar garsiai nuskambėjusi frazė leisdavo kiekvienam salėje sėdinčiam suklusti, nurimti ar susimąstyti.