Prenumeruokite laikraštį „Galvė“ antram šių metų pusmečiui. Kaina 25 eurai.  

Prasidėjus ligų epidemijoms medikai irgi turi savų baimių

Prasidėjus peršalimo ligų sezonui ir Lietuvoje vis daugėjant vietų, kur skelbiama gripo epidemija, „Galvės“ žurnalistai kalbina InMedica Alfa klinikos vaikų ligų gydytoją Jovitą Mažeikienę apie žiemos sezono ligas. Ką daryti, kad mažyliai kuo mažiau sirgtų, o susirgę – kuo greičiau pasveiktų.

 – Smarkiai padidėjus vaikų sergamumui peršalimo ligomis ir gripu, kokių komplikacijų dažniausiai sutinkate mažųjų pacientų tarpe?

– Dažniausios peršalimo ligų komplikacijos yra prisidėjusi bakterinė infekcija. Priklausomai nuo amžiaus, vaiko „silpnos organizmo vietos“, tuometinės imuninės būklės ir kitų faktorių virusinės ligos gali komplikuotis ausų uždegimu, sinusitu, bronchitu ar plaučių uždegimu ir netgi inkstų uždegimu ar retais atvejais meningitu ar encefalitu. Ne visada įmanoma išvengti komplikacijų, nes, kaip minėjau, tai įtakoja ne tik duodami vaistai, bet ir organizmo atsparumas tuo metu, sukėlėjo virulentiškumas ir kiti faktoriai. Svarbiausia reikia atsiminti, kad visada susirgus ar pradedant sirgti, labai svarbu leisti organizmui pailsėti bei gerti kuo daugiau skysčių.

Sunerimti reiktų tuomet:

  1. Jei karščiavimas tęsiasi daugiau nei tris paras.
  2. Jei vaikas vangus, mieguistas netgi numušus temperatūrą.
  3. Visais atvejais, jei vaikas vangus ir negeria.
  4. Atsiradus bėrimams.
  5. Jei per keletą dienų nukritus kūno temperatūrai, ji vėl pakyla virš 38 laipsnių – tikėtina bakterinė superinfekcija
  6. Jei net ir nukritus temperatūrai, vaikas kosti ir kosulys visiškai ar labai vangiai retėja.
  7. Visuomet tais atvejais, jei jūsų mamos ar tėčio intuicija sako, kad kažkas su vaiku negerai.

Komplikacijų tenka matyti tikrai dažnai, bet tikrai negalėčiau kaltinti tėvų. Dažniausiai tai natūrali ligos eiga, kurią reikia stebėti ir pasitarus su gydytoju gydyti.

– Aukšta vaikų temperatūra – gerai tai ar blogai? Ko mamos išsigąsta ir kada iš tiesų jau reikėtų vaistais mažinti temperatūrą?

-Padidėjusi kūno temperatūra veikia kaip natūrali apsauga prieš į organizmą patekusius virusus ar bakterijas. Tad nereiktų labai jos išsigąsti ir bijoti. Vaikų organizmas ypatingas tuo, kad jis sistemiškai reaguoja į bet kokį ligos sukėlėją, pakeldamas kūno temperatūrą. Jei vaikas jaučiasi gerai, gana aktyvus, valgo ir gerai geria – nereikėtų skubėti mažinti temperatūros vaistais iki 38,5 laipsnių vyresniems ir iki 38,0 laipsnių kūdikiams (dėl traukulių galimybės). Tačiau jei vaikas vangus, negeria ir nevalgo, jaučiasi blogai, temperatūros mažinimas vaistais yra rekomenduojamas vien tam, kad pagerintume jo bendrą savijautą. Nukritus temperatūrai, vaikas taps aktyvesnis, pradės gerti, jausis geriau, o tai žymiai efektyviau padės sveikimui. Dėl aukštos temperatūros reikėtų nerimauti tuomet, kai netgi praėjus 1,5 valandos po vaistų suvartojimo, temperatūra nepradeda kristi, ligoniuko rankos ir kojos išlieka vėsios. Šie požymiai rodo, kad organizmas neatiduoda šilumos į aplinką ir jis gali perkaisti. Tokiais atvejais rekomenduojami švelnūs kūno trynimai vandeniu, šalti kompresai stambiųjų kraujagyslių vietose (pažastų, kirkšnių, kaktos). Nesant efektui – duodami kiti antipiretikai arba kviečiama greitoji medicininė pagalba. Visais atvejais ypač svarbu girdyti vaiką. Kadangi karščiavimo metu organizmas netenka daug skysčių, didėja rizika ne tik netekti daug skysčių (dehidratuoti), bet ir labai sustiprėja organizmo intoksikacija.

– Kaip gydyti vaikų peršalimą, slogą, gerklės skausmus natūraliomis priemonėmis be vaistų ir kada jau reikėtų imtis vaistų?

-Peršalimas – tai virusinis viršutinių kvėpavimo takų susirgimas. Jei vaikas aktyvus, jaučiasi gana neblogai, tikrai galima gydytis patiems natūraliomis priemonėmis: geriami skysčiai, inhaliacijos ir t.t. Tačiau jei vaikas vangus, aukšta temperatūra laikosi keletą dienų, jei vaikas skundžiasi skausmu ar dideliu silpnumu – būtinai apsilankykit pas gydytoją diagnozės patikslinimui ir gydymo korekcijai.

-Ar šiais laikais ne per daug vartojama antibiotikų? Gal tėvai medikų reikalauja išrašyti antibiotikus vos tik vaikas pradeda sloguoti, skundžiasi gerklytės ar ausų skausmu?

-Paskutiniu metu tikrai labai džiaugiuosi tėvų sąmoningumu. Paprastai antibiotiko skyrimą reikia netgi pagrįsti ir dažniausiai jis skiriamas tik tuomet, kai jau visos kitos priemonės būna išbandytos.

-Pastaruoju metu daugelis tėvų paniškai bijo meningokoko. Ką jūs apie tai manote? Ar skiepai nuo šio susirgimo vienintelis išsigelbėjimas? Gal turite patarimų, kaip nepasigauti šios infekcijos?

-Prisipažinsiu ir aš bijau žaibinių meningokokinių formų. Vaikams karščiuojant, net ir naktį einu ir žiūriu su prožektoriumi, ar neatsirado bėrimai… Niekas nesam nuo jų apsaugotas, nes nėra aiškūs mechanizmai, kodėl jos vieniems išsivysto, o kitiems – ne. Šis susirgimas yra labai apgaulingas: prasideda staiga ir vystosi žaibiniu greičiu. O išeitis tikrai daugeliu atveju būna negera.

Vienintelė apsauga nuo žaibinių formų yra skiepai nuo meningokoko. Lietuvoje žaibines formas sukelia meningokoko B ir C tipai. Labiau paplitęs yra B tipas. Skiepai, kuriais nuo šių metų skiepijami kūdikiai, apsaugo nuo B tipo meningokoko. Norint paskiepyti nuo C tipo meningokoko, reiktų kreiptis į savo gydymo įstaigą ir tartis ten (vakcina yra mokama).

-Ką daryti, kad vaikai išvengtų ligų? Kodėl vieni serga, kiti – ne?

-Imuninės sistemos stiprinimas, prisipažinsiu, yra labiausiai nemėgstama mano tema todėl, kad dažniausiai klausiantysis laukia tos vienos piliulės, kuri jau rytoj sustiprins imunitetą ir vaikas nebesirgs.

Imunitetas yra labai sudėtinga sistema. Mes ir dabar labai daug nežinom, kodėl kai kurios ligos išsivysto ir ką galėtume padaryti, kad taip nebūtų. Juk daug lemia ir mūsų genetika, ir aplinka, kurioje gyvenam, ir mūsų režimas, mityba, įpročiai, net charakterio ypatumai. Todėl sustiprinti imunitetą nėra taip paprasta. Kita vertus, reikia atminti, kad vaiko imunitetas bręsta iki 12 metų amžiaus. Turim atminti, kad pirmais metais kolektyve vaikas turi sirgti dažniau, nes turi susidurti su visų sezonų virusais. Ir jei pakanka pabūti namie, pakanka išsveikti simptominių priemonių – viskas yra gerai. Sunerimti reiktų tuomet, kai kiekvienas susirgimas baigiasi antibiotikais ar gydymu stacionare. Tokiais atvejais reikėtų pasikonsultuoti su imunologu ar tiesiog dar pabūti namie ir leisti imunitetui stiprėti.

Vaikams nerekomenduojami stiprūs vaistai, skirti imuniteto stiprinimui. Kadangi, kaip minėjau, jis bręsta iki 12-os metų amžiaus, mūsų per didelis kišimasis vaistais ar aktyviomis medžiagomis kaip tik gali pridaryti daugiau žalos nei padėti.

Visada patariu savo pacientams, kad imunitetą geriausiai stiprinti ilgą laiką ir paprastomis priemonėmis:

  1. Vaikai turi turėti režimą: eiti miegoti laiku, nepervargti.
  2. Valgyti kuo įvairesnį ir sveikesnį maistą.
  3. Kuo daugiau būti gryname ore.
  4. Tamsiuoju metų laiku rekomenduojami žuvų taukai ar vitaminas D.
  5. Gerti daug skysčių. Džiūstant gleivinėms, virusai kimba ypač greitai.
  6. Ir svarbiausia – geros emocijos.