Kalbės simboliais

Skulptoriaus Gedimino Karaliaus kūrinio vizijoje  paminklo struktūrą sudaro dvi dalys: grindinys, kuriame įamžintas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) žemėlapis (horizontalė) ir Vytauto skulptūra – valdovą simbolizuojanti (vertikalė) figūra. „Tai nenusižengiantis esminiams valdovo bruožams asmuo, tiesus ir išdidus kaip ąžuolas, kaip „valdžios ašis“, apie kurį sukosi LDK gyvenimas – žmogus karys“, -  dėstė savo mintis Gediminas Karalius. „Figūra sukonstruota užuominomis rūbo, šarvų ir įpintos ženklų simbolikos. Nesiekiu iliustruoti istorijos, ginkluotės, technologijų. Skulptūra pagrįsta simbolių kalba, užuominomis. Mano manymu, tai netrukdo įžvelgti paslaptingą valdovo asmenį“.

Skulptoriaus sumanymu, Vytauto dešinėje rankoje,  vietoj skeptro - kalavijas, „suvytas“ iš pagonybės  ir krikščionybės ženklų. Tai dvasinio augimo, tobulėjimo simbolis. Politiniame lygmenyje – tai diplomatijos ir kovos simbolis, tai tarsi ąžuolo šakelė, besiraitanti kaip žaltys ir atimanti  krikšto teisę iš kryžiuočių ir kalavijuočių ordino krikštyti lietuvių tautą. „ Kalavijas tai Vytauto mesianizmas, vienijantis tautas nuo jūros iki jūros. Tam mesianizmui reikalinga tikėjimo ugnis. Ugninis kalavijas ir yra giluminis tikėjimas savyje“, - sakė Gediminas Karalius. „Kitoje rankoje Vytautas laiko „valdžios obuolį“. Vytautas Didysis išplėtė savo valdomas žemes iki imperijos dydžio taip ir negavęs karaliaus titulo. Jis buvo faktinis karalius savo valdose. Tad jo „valdžios obuolys“ vietoje krikščioniško žemės obuolio su kryžiumi – laiptuotas piliakalnis, vainikuojamas Gedimino stulpų pavidalo vartais, nes jo žemės nusėtos piliakalniais nuo stepių iki mūsų girių. Tai simbolis ne tik pilių ir piliečių, kiek valdžios lygmens ir visuomeninės padėties. Asmens- valdovo kilimo link aukščiausio taško – vartų – aukščiausio virsmo taško, nes kiekvienas laiptas - tai asmens būties aukštesnis lygmuo“.

Daugiau skaitykite laikraštyje

Gražina Noreikienė{jcomments on}