Baigiamojo renginio tikslas – dar kartą akcentuoti šios iškilios asmenybės savitumą ir paskatinti jaunimą skaityti. Henrikas Senkevičius - tai vienas įžymiausių ir populiariausių lenkų rašytojų, didis patriotas, kuris visą gyvenimą derino visuomeninę veiklą su filantropija. Apie tai kalbėjo ir garbinga konferencijos viešnia – Vilniaus edukologijos universiteto docentė Halina Turkevič savo pranešime „Henrikas Senkevičius savo palikuonių akimis“. Dėstytoja atskleidė rašytojo požiūrį į žmogų - pilietį ir patriotą.
„Vardą išsaugosiu, protėviams prilygsiu, pirma palūšiu nei pasiduosiu“ – šie žodžai iš Henriko Senkevičiaus novelės „Totorių nelaisvė“ yra parašyti šalia rašytojo portreto, kuris puošia mūsų gimnazijos vestibiulį. Jų esmę puikiai suvokia visa gimnazijos bendruomenė – daug pastangų buvo įdėta, kad lenkiška mokykla taptų savarankiška mokymo įstaiga.
Reorganizavus mokyklą iškilo idėja pavadinti ją garbingo lenkų veikėjo vardu. Buvo svarstomi du variantai: arba Vladislavo Tiškevičiaus, kilusio iš žymios lenkų šeimos, kuri siejama su Lentvariu, arba Nobelio premijos laureato rašytojo Henriko Senkevičiaus, kurį su Trakų rajono Onuškio kraštu sieja šeimos ryšiai (iš Onuškio kilusi pirmoji rašytojo žmona Marija Šetkevič). Šį klausimą svarstėme gana ilgai – ir pedagogų taryboje, ir su tėvais, ir su mokiniais. Lėmė tai, kad Henrikas Senkevičius buvo didis patriotas, o jo kūryba analizuojama per pamokas.
„2016-ieji, kurie buvo paskelbti Henriko Senkevičiaus metais, mums be galo svarbūs, kadangi nuo 2002 m. sausio 16-osios mokykla (nuo 2014 m. – gimnazija) pavadinta šio iškilaus žmogaus vardu”, - savo pranešime pabrėžė gimnazijos direktorius Francišek Žeromski. „2016- ieji metai – trijų datų, susijusių su Henriku Senkevičiumi, sandūra: sukanka 170 metų nuo jo gimimo, 100 metų nuo jo mirties ir 50 metų, kai rašytojo gimtinėje Woli Okrzejskiej atidarytas kūrėjo atminimui skirtas muziejus. Atsižvelgdamas į pasaulinės reišmės rašytojo, Nobelio premijos laureato, lenkų tautos ambasadoriaus Henriko Senkevičiaus nuopelnus, Lenkijos Respublikos Seimas 2016-uosius paskelbė Henriko Senkevičiaus metais. Ta proga gimnazijoje visus metus buvo organizuojami įvairūs renginiai, kuriais buvo populiarinama rašytojo kūryba,” – sakė gimnazijos direktorius.
Konferencijoje buvo apdovanoti mokiniai, laimėję prizines vietas įvairiuose konkursuose, skirtuose Henriko Senkevičiaus metams: diktanto, raiškiojo skaitymo, istorinio – literatūrinio projekto „Istoriniai faktai Henriko Senkevičiaus kūryboje“, dailės darbų konkurse „Aš ir mano gimnazijos globėjas“ ir kt.
Antrąją konferencijos dalį paruošė mokiniai. Teatro būrelio dalyviai, vadovaujami mokytojos Kristinos Trojko, parodė inscenizaciją „Pasakos“, o III G klasės gimnazistai paruošė literatūrinę muzikinę kompoziciją “Quo vadis, XXI amžiaus žmonija?”. Gausių aplodismentų sulaukė Milenos Sinkevič sudainuota „Svajonių upė“, Dominikos Vilčevskos ir Eriko Miliuškevič – „Dviejų širdžių svajos“ bei konferencijos pabaigoje nuskambėjusi gimnazijos choro, vadovaujamo muzikos mokytojo Eduardo Mogilnickio, atliekama daina „Quo vadis, Domine“.
Gimnazijos administracija, pedagogų kolektyvas, moksleiviai dėkingi rėmėjams, kurie padeda organizuojant renginius bei ekskursijas, taip pat tėvams, aktyviai dalyvaujantiems gimnazijos gyvenime.
LILIJA KONDRATOVIČ,
Lenkų kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė„Quo vadis, XXI amžiaus žmonija?“ - taip Lentvario Henriko Senkevičiaus gimnazija pavadino savo renginį – edukacinę konferenciją, skirtą jubiliejiniams Henriko Senkevičiaus metams apibendrinti.
Baigiamojo renginio tikslas – dar kartą akcentuoti šios iškilios asmenybės savitumą ir paskatinti jaunimą skaityti. Henrikas Senkevičius - tai vienas įžymiausių ir populiariausių lenkų rašytojų, didis patriotas, kuris visą gyvenimą derino visuomeninę veiklą su filantropija. Apie tai kalbėjo ir garbinga konferencijos viešnia – Vilniaus edukologijos universiteto docentė Halina Turkevič savo pranešime „Henrikas Senkevičius savo palikuonių akimis“. Dėstytoja atskleidė rašytojo požiūrį į žmogų - pilietį ir patriotą.
„Vardą išsaugosiu, protėviams prilygsiu, pirma palūšiu nei pasiduosiu“ – šie žodžai iš Henriko Senkevičiaus novelės „Totorių nelaisvė“ yra parašyti šalia rašytojo portreto, kuris puošia mūsų gimnazijos vestibiulį. Jų esmę puikiai suvokia visa gimnazijos bendruomenė – daug pastangų buvo įdėta, kad lenkiška mokykla taptų savarankiška mokymo įstaiga.
Reorganizavus mokyklą iškilo idėja pavadinti ją garbingo lenkų veikėjo vardu. Buvo svarstomi du variantai: arba Vladislavo Tiškevičiaus, kilusio iš žymios lenkų šeimos, kuri siejama su Lentvariu, arba Nobelio premijos laureato rašytojo Henriko Senkevičiaus, kurį su Trakų rajono Onuškio kraštu sieja šeimos ryšiai (iš Onuškio kilusi pirmoji rašytojo žmona Marija Šetkevič). Šį klausimą svarstėme gana ilgai – ir pedagogų taryboje, ir su tėvais, ir su mokiniais. Lėmė tai, kad Henrikas Senkevičius buvo didis patriotas, o jo kūryba analizuojama per pamokas.
„2016-ieji, kurie buvo paskelbti Henriko Senkevičiaus metais, mums be galo svarbūs, kadangi nuo 2002 m. sausio 16-osios mokykla (nuo 2014 m. – gimnazija) pavadinta šio iškilaus žmogaus vardu”, - savo pranešime pabrėžė gimnazijos direktorius Francišek Žeromski. „2016- ieji metai – trijų datų, susijusių su Henriku Senkevičiumi, sandūra: sukanka 170 metų nuo jo gimimo, 100 metų nuo jo mirties ir 50 metų, kai rašytojo gimtinėje Woli Okrzejskiej atidarytas kūrėjo atminimui skirtas muziejus. Atsižvelgdamas į pasaulinės reišmės rašytojo, Nobelio premijos laureato, lenkų tautos ambasadoriaus Henriko Senkevičiaus nuopelnus, Lenkijos Respublikos Seimas 2016-uosius paskelbė Henriko Senkevičiaus metais. Ta proga gimnazijoje visus metus buvo organizuojami įvairūs renginiai, kuriais buvo populiarinama rašytojo kūryba,” – sakė gimnazijos direktorius.
Konferencijoje buvo apdovanoti mokiniai, laimėję prizines vietas įvairiuose konkursuose, skirtuose Henriko Senkevičiaus metams: diktanto, raiškiojo skaitymo, istorinio – literatūrinio projekto „Istoriniai faktai Henriko Senkevičiaus kūryboje“, dailės darbų konkurse „Aš ir mano gimnazijos globėjas“ ir kt.
Antrąją konferencijos dalį paruošė mokiniai. Teatro būrelio dalyviai, vadovaujami mokytojos Kristinos Trojko, parodė inscenizaciją „Pasakos“, o III G klasės gimnazistai paruošė literatūrinę muzikinę kompoziciją “Quo vadis, XXI amžiaus žmonija?”. Gausių aplodismentų sulaukė Milenos Sinkevič sudainuota „Svajonių upė“, Dominikos Vilčevskos ir Eriko Miliuškevič – „Dviejų širdžių svajos“ bei konferencijos pabaigoje nuskambėjusi gimnazijos choro, vadovaujamo muzikos mokytojo Eduardo Mogilnickio, atliekama daina „Quo vadis, Domine“.
Gimnazijos administracija, pedagogų kolektyvas, moksleiviai dėkingi rėmėjams, kurie padeda organizuojant renginius bei ekskursijas, taip pat tėvams, aktyviai dalyvaujantiems gimnazijos gyvenime.
LILIJA KONDRATOVIČ,
Lenkų kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė
Baigiamojo renginio tikslas – dar kartą akcentuoti šios iškilios asmenybės savitumą ir paskatinti jaunimą skaityti. Henrikas Senkevičius - tai vienas įžymiausių ir populiariausių lenkų rašytojų, didis patriotas, kuris visą gyvenimą derino visuomeninę veiklą su filantropija. Apie tai kalbėjo ir garbinga konferencijos viešnia – Vilniaus edukologijos universiteto docentė Halina Turkevič savo pranešime „Henrikas Senkevičius savo palikuonių akimis“. Dėstytoja atskleidė rašytojo požiūrį į žmogų - pilietį ir patriotą.
„Vardą išsaugosiu, protėviams prilygsiu, pirma palūšiu nei pasiduosiu“ – šie žodžai iš Henriko Senkevičiaus novelės „Totorių nelaisvė“ yra parašyti šalia rašytojo portreto, kuris puošia mūsų gimnazijos vestibiulį. Jų esmę puikiai suvokia visa gimnazijos bendruomenė – daug pastangų buvo įdėta, kad lenkiška mokykla taptų savarankiška mokymo įstaiga.
Reorganizavus mokyklą iškilo idėja pavadinti ją garbingo lenkų veikėjo vardu. Buvo svarstomi du variantai: arba Vladislavo Tiškevičiaus, kilusio iš žymios lenkų šeimos, kuri siejama su Lentvariu, arba Nobelio premijos laureato rašytojo Henriko Senkevičiaus, kurį su Trakų rajono Onuškio kraštu sieja šeimos ryšiai (iš Onuškio kilusi pirmoji rašytojo žmona Marija Šetkevič). Šį klausimą svarstėme gana ilgai – ir pedagogų taryboje, ir su tėvais, ir su mokiniais. Lėmė tai, kad Henrikas Senkevičius buvo didis patriotas, o jo kūryba analizuojama per pamokas.
„2016-ieji, kurie buvo paskelbti Henriko Senkevičiaus metais, mums be galo svarbūs, kadangi nuo 2002 m. sausio 16-osios mokykla (nuo 2014 m. – gimnazija) pavadinta šio iškilaus žmogaus vardu”, - savo pranešime pabrėžė gimnazijos direktorius Francišek Žeromski. „2016- ieji metai – trijų datų, susijusių su Henriku Senkevičiumi, sandūra: sukanka 170 metų nuo jo gimimo, 100 metų nuo jo mirties ir 50 metų, kai rašytojo gimtinėje Woli Okrzejskiej atidarytas kūrėjo atminimui skirtas muziejus. Atsižvelgdamas į pasaulinės reišmės rašytojo, Nobelio premijos laureato, lenkų tautos ambasadoriaus Henriko Senkevičiaus nuopelnus, Lenkijos Respublikos Seimas 2016-uosius paskelbė Henriko Senkevičiaus metais. Ta proga gimnazijoje visus metus buvo organizuojami įvairūs renginiai, kuriais buvo populiarinama rašytojo kūryba,” – sakė gimnazijos direktorius.
Konferencijoje buvo apdovanoti mokiniai, laimėję prizines vietas įvairiuose konkursuose, skirtuose Henriko Senkevičiaus metams: diktanto, raiškiojo skaitymo, istorinio – literatūrinio projekto „Istoriniai faktai Henriko Senkevičiaus kūryboje“, dailės darbų konkurse „Aš ir mano gimnazijos globėjas“ ir kt.
Antrąją konferencijos dalį paruošė mokiniai. Teatro būrelio dalyviai, vadovaujami mokytojos Kristinos Trojko, parodė inscenizaciją „Pasakos“, o III G klasės gimnazistai paruošė literatūrinę muzikinę kompoziciją “Quo vadis, XXI amžiaus žmonija?”. Gausių aplodismentų sulaukė Milenos Sinkevič sudainuota „Svajonių upė“, Dominikos Vilčevskos ir Eriko Miliuškevič – „Dviejų širdžių svajos“ bei konferencijos pabaigoje nuskambėjusi gimnazijos choro, vadovaujamo muzikos mokytojo Eduardo Mogilnickio, atliekama daina „Quo vadis, Domine“.
Gimnazijos administracija, pedagogų kolektyvas, moksleiviai dėkingi rėmėjams, kurie padeda organizuojant renginius bei ekskursijas, taip pat tėvams, aktyviai dalyvaujantiems gimnazijos gyvenime.
LILIJA KONDRATOVIČ,
Lenkų kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė
