Sausio 9 d. regionų žiniasklaidos atstovai sugužėjo į Vyriausybę su premjeru Algirdu Butkevičiumi aptarti praėjusių metų darbų ir šių metų perspektyvų.
“Šių metų pabaigą ženklina svarbūs darbai, nelengvi iššūkiai ir nedidelės, bet neleidžiančios atsipalaiduoti sukaktys. Vyriausybė peržengė savo kadencijos pusiau-kelį – galime pasidžiaugti, kad neatsiliekame nuo savo darbų ir strateginių tikslų įgyvendinimo grafiko. Pasistatėme suskystintų gamtinių dujų terminalą, turime eurą, dirbame pagal eurais sudarytą biudžetą.” – kalbą pradėjo premjeras.
Kokie svarbiausi šios Vyriausybės darbai ir užduotys?
„Pirmo eurais sudaryto biudžeto tikslai lieka tie patys – sieksime gerinti Lietuvos ekonominę ir socialinę padėtį, stiprinti ūkį ir gynybines krašto galias, tęsti energetinio nepriklausomumo įtvirtinimo darbus – baigti elektros jungčių su Lenkija ir Švedija statybą. Tačiau Lietuvos ateitis – ne vienas ar trys didmiesčiai, bet tolygiai plėtojamų regionų centrų sistema, kuri garantuos verslo plėtrą ir gerovę visame krašte, padės stiprinti vidurinį visuomenės sluoksnį ir mažins socialinę atskirtį” – pabrėžė premjeras. Didelė dalis europinių pinigų – investicijų – atiteks mažesnių miestų investiciniam patrauklumui didinti ir verslo sąlygoms gerin-ti. Kad pasiektume šiuo tikslus iš esmės keičiame investavimo į regionus schemą. Praėjusiu finansiniu laikotarpiu labai daug lėšų buvo skiriama infrastruktūros plėtrai – miesto viešųjų erdvių tvarkymui, apleistų teritorijų regene-ravimui. Tačiau tai neleido pasiekti reikšmingesnių pokyčių mažinant regionų socialinę atskirtį. Naujam 2014–2020 metų finansavimo laikotarpiui yra parengta speciali Regionų plėtros programa (3,5 mlrd. Lt arba daugiau kaip 1 mlrd. eurų) verslo plėtrai ir investicijų pritraukimui į atskiras vietoves.
Labai svarbi veiklos kryptis – išvykusių tautiečių sugrąžinimas į Lietuvą
Mums jau trūksta specialistų, darbo rankų parengtoms programoms ir projektams įgyvendinti. Renovacijos darbams atlikti kviečiame lenkų, kitų šalių statybininkus. Ilgiau pagyvenus svetur, susilpnėja kontaktai su Lietuva. Todėl šiemet veiklą pradės Migracijos informacijos centras. Čia vieno langelio principu bus teikiamos konsultacijas grįžtantiems ar apie grįžimą galvojantiems tautiečiams ir jų šeimos nariams. Konsultacijos visais su grįžimu susijusiais klausimais bus teikiamos telefonu bei internetu.
Pristačius Vyriausybės nuveiktus ir planuojamus nuveikti darbus, žodis buvo suteiktas susirinkusiems žiniasklaidos atstovams.
Pastarieji išreiškė susirūpinimą dėl dabartinės spaudos (ypač regioninės) padėties. Visų pirma dėl to, kad šioji turėjo savomis lėšomis informuoti visuomenę euro įvedimo temomis. Premjeras pripažino, kad finansų ministerija pavėlavo atlikti tam tikrus darbus, būtent dėl šios priežasties regioniniai laikraščiai ir negavo finansavimo. Ne mažiau opi spaudos problema – jog būtent šiai žiniasklaidos priemonei taikoma daugiausiai apribojimų susijusių su rinkimais. Susitikimo metu pateiktas itin vaizdingas pavyzdys – kodėl rajoninių laikraščių pirmuosiuose puslapiuose politinė reklama yra draudžiama, kai tuo tarpu vos atsivertus internetinius portalus, skaitytoja pastaroji tiesiog „užpuola”.
Taip pat domėtasi premjero pozicija dėl vietovardžių rašymo ne valstybine kalba: „Esu už vardų ir pavardžių rašymą ne tik valstybine kalba, tačiau prieš vietovardžių rašymą kitomis kalbomis” – atsakė premjeras.
Baigdamas kalbą, premjeras išreiškė tikėjimą mūsų šalies ekonomikos varikliu, kuris ir šiais metais, jo nuomone, leis įveikti ekonominių iššūkių duobes ir sustiprinti savo pozicijas augančių Europos Sąjungos šalių lyderių grupėje.
Parengta remiantis LRV spaudos tarnybos informacija
Sausio 9 d. regionų žiniasklaidos atstovai sugužėjo į Vyriausybę su premjeru Algirdu Butkevičiumi aptarti praėjusių metų darbų ir šių metų perspektyvų.
“Šių metų pabaigą ženklina svarbūs darbai, nelengvi iššūkiai ir nedidelės, bet neleidžiančios atsipalaiduoti sukaktys. Vyriausybė peržengė savo kadencijos pusiau-kelį – galime pasidžiaugti, kad neatsiliekame nuo savo darbų ir strateginių tikslų įgyvendinimo grafiko. Pasistatėme suskystintų gamtinių dujų terminalą, turime eurą, dirbame pagal eurais sudarytą biudžetą.” – kalbą pradėjo premjeras.
Kokie svarbiausi šios Vyriausybės darbai ir užduotys?
„Pirmo eurais sudaryto biudžeto tikslai lieka tie patys – sieksime gerinti Lietuvos ekonominę ir socialinę padėtį, stiprinti ūkį ir gynybines krašto galias, tęsti energetinio nepriklausomumo įtvirtinimo darbus – baigti elektros jungčių su Lenkija ir Švedija statybą. Tačiau Lietuvos ateitis – ne vienas ar trys didmiesčiai, bet tolygiai plėtojamų regionų centrų sistema, kuri garantuos verslo plėtrą ir gerovę visame krašte, padės stiprinti vidurinį visuomenės sluoksnį ir mažins socialinę atskirtį” – pabrėžė premjeras. Didelė dalis europinių pinigų – investicijų – atiteks mažesnių miestų investiciniam patrauklumui didinti ir verslo sąlygoms gerin-ti. Kad pasiektume šiuo tikslus iš esmės keičiame investavimo į regionus schemą. Praėjusiu finansiniu laikotarpiu labai daug lėšų buvo skiriama infrastruktūros plėtrai – miesto viešųjų erdvių tvarkymui, apleistų teritorijų regene-ravimui. Tačiau tai neleido pasiekti reikšmingesnių pokyčių mažinant regionų socialinę atskirtį. Naujam 2014–2020 metų finansavimo laikotarpiui yra parengta speciali Regionų plėtros programa (3,5 mlrd. Lt arba daugiau kaip 1 mlrd. eurų) verslo plėtrai ir investicijų pritraukimui į atskiras vietoves.
Labai svarbi veiklos kryptis – išvykusių tautiečių sugrąžinimas į Lietuvą
Mums jau trūksta specialistų, darbo rankų parengtoms programoms ir projektams įgyvendinti. Renovacijos darbams atlikti kviečiame lenkų, kitų šalių statybininkus. Ilgiau pagyvenus svetur, susilpnėja kontaktai su Lietuva. Todėl šiemet veiklą pradės Migracijos informacijos centras. Čia vieno langelio principu bus teikiamos konsultacijas grįžtantiems ar apie grįžimą galvojantiems tautiečiams ir jų šeimos nariams. Konsultacijos visais su grįžimu susijusiais klausimais bus teikiamos telefonu bei internetu.
Pristačius Vyriausybės nuveiktus ir planuojamus nuveikti darbus, žodis buvo suteiktas susirinkusiems žiniasklaidos atstovams.
Pastarieji išreiškė susirūpinimą dėl dabartinės spaudos (ypač regioninės) padėties. Visų pirma dėl to, kad šioji turėjo savomis lėšomis informuoti visuomenę euro įvedimo temomis. Premjeras pripažino, kad finansų ministerija pavėlavo atlikti tam tikrus darbus, būtent dėl šios priežasties regioniniai laikraščiai ir negavo finansavimo. Ne mažiau opi spaudos problema – jog būtent šiai žiniasklaidos priemonei taikoma daugiausiai apribojimų susijusių su rinkimais. Susitikimo metu pateiktas itin vaizdingas pavyzdys – kodėl rajoninių laikraščių pirmuosiuose puslapiuose politinė reklama yra draudžiama, kai tuo tarpu vos atsivertus internetinius portalus, skaitytoja pastaroji tiesiog „užpuola”.
Taip pat domėtasi premjero pozicija dėl vietovardžių rašymo ne valstybine kalba: „Esu už vardų ir pavardžių rašymą ne tik valstybine kalba, tačiau prieš vietovardžių rašymą kitomis kalbomis” – atsakė premjeras.
Baigdamas kalbą, premjeras išreiškė tikėjimą mūsų šalies ekonomikos varikliu, kuris ir šiais metais, jo nuomone, leis įveikti ekonominių iššūkių duobes ir sustiprinti savo pozicijas augančių Europos Sąjungos šalių lyderių grupėje.
Parengta remiantis LRV spaudos tarnybos informacija
