Tuomet nustebau sužinojusi, kad čia buvo tik septynmetė lietuvių mokykla, o rusų ir lenkų vidurinė. Tėveliams teko ieškoti išeities, ir ją rado a.a. P. Juozapavičius – būsimo klasioko tėvas, surinkęs trisdešimties mokinių sąrašą. Tas mokinių sąrašas buvo pateiktas Švietimo ministerijai (ar skyriui) ir Trakuose nuo 1958 metų pradėjo savo gyvavimą mokykla-internatas. Rugsėjo 1-ąją į skirtingas klases sugužėjo mokiniai iš įvairių Lietuvos vietų. Tačiau į mūsų aštuntokų klasę atėjo tik 10 mokinių. (Greičiausiai, tas sąrašas buvo melas vardan ateities...).

Šiemet sukako 50 metų, kai mūsų laida baigė vidurinę mokyklą-internatą. Ir nors mes nepasiekėme svaiginančių aukštumų, tačiau  mūsų gyvenimo neatsiejama dalimi tapo pagarba Lietuvai-Tėvynei, jos žmonėms ir papročiams. Ta pagarba išlieka ir perduodama vaikams ir vaikaičiams. Iki šių dienų, susitikę su klasiokais, tarpusavyje kalbame valstybine – lietuvių kalba, nors  mūsų laidos klasėje mokėsi gal tik du lietuviai, o kiti, tame tarpe ir aš, atstovavo tautines mažumas.

Mūsų laidos klasės auklėtoju ir vokiečių kalbos mokytoju buvo Vytautas Januškevičius. Šį žmogų pavadinti tik kalbos mokytoju ir auklėtoju - per kuklu. Tai buvo tikras pedagogas, tokiu pat buvo ir a.a. V.Kudaba, matematikos mokytojas, o mokyklai direktoriavo J.Cegelskas – išskirtinai taktiškas žmogus.

Artėjant Rugsėjo 1-osios šventei, prisiminus prieš pusę amžiaus baigtą mokyklą, dar kartą norisi tarti nuoširdų Ačiū visiems mus ugdžiusiems mokytojams.

Raisa  Bucilinaitė, Trakai{jcomments on}