VLADAS KASPERAVIČIUS
Šiųmetis sausis ilgam įsimins kiekvienam. Atrodo taip neseniai, vos prieš dvi savaites spauda rašė apie vandenyje skęstančius pasėlius, ropinėjančius vabalus ir panemunėse žydinčias plukes, o štai dabar tenka kalbėti apie tikrą žiemą. Sausio pabaiga išties įspūdinga: temperatūra pakito nuo 8 laipsnių šilumos iki 22 laipsnių šalčio. Vilniaus pašonėje esančioje Trakų Vokėje meteorologijos stotyje stebima ne tik oro temperatūra, bet ir daug kitų atmosferos reiškinių.
Kas tris valandas
– Tai bene svarbiausias atmosferinių reiškinių stebėjimo taškas prie sostinės, – sako šios stoties viršininkas Leonidas Babelčius. – Per radiją ir kitų žiniasklaidos priemonių pagalba teikiama informacija apie orus sostinėje sužinoma būtent pagal mūsų stoties užfiksuotus rodmenis.
Ištisus metus kas tris valandas Trakų Vokės meteorologijos stoties budėtojai Vidas Mučas, Alma Vorobjova, Natalija Babelčius ir Marija Kacikienė eina į aikštelę, kurioje apstu įvairiausios įrangos ir prietaisų, kurie fiksuoja visa, kas tuo metu reikalinga žinoti. O stebima nemažai. Tai oro temperatūra, atmosferos slėgis, dirvos įšalimas, debesuotumas, matomumas, dirvos paviršiaus temperatūra, vėjo kryptis.
Prognozuoja kiti
Atmosferinių permainų stebėtojams būtina nukakti į prietaisų aikštelę ir visa tai užfiksuoti. Tiesą sakant, daug stebėjimų vyksta automatizuotai, tačiau specialisto akis būtina – gal koks prietaisas neveikia.
– Be žmogaus dalyvavimo stebėjimai neįmanomi, – sako L. Babelčius. – Stotyje užfiksuoti duomenys nedelsiant patenka į pasaulinį meteorologijos tinklą ir pagal juos generuojamos pasaulinės orų prognozės. Mes fiksuojame rodmenis, o prognozėmis užsiima kiti specialistai.
Pirmieji stebėjimai
L.Babelčius papasakojo, kad pirmieji meteorologiniai stebėjimai prietaisų pagalba Lietuvoje pradėti Vilniaus universiteto astronominėje observatorijoje 1770 m. Tai buvo pirmieji stebėjimai ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse.
Trakų Vokės meteorologijos stotis įsteigta 1971 m. To meto vyriausybės buvo nutarta prie Žemdirbystės instituto steigti meteorologijos stotis Dūkšte, Trakų Vokėje, Vėžaičiuose.
Na, o Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos įkūrimo data laikoma1921 metų rugsėjo 30 diena, kuomet tuometinis ministras pirmininkas K.Grinius pasirašė įsakymą, kuriame rašoma, kad „…Švietimo ministerija steigia centralinę meteorologijos stotį ir antraeiles meteorologijos stotis. Meteorologijos stoties tikslas yra oro atmainas tirti, žinių apie oro atmainas teikti, paaiškinimus apie nepaprastas oro atmainas ir apsireiškimus skelbti ir oro atmainų statistikos žinias rinkti ir jų periodus nustatyti.“ (1921 m. spalio 28 d. „Vyriausybės žinios“).
Po sausio atšils
Šiomis dienomis laukiant bene smarkiausių šios žiemos šalčių, kuomet nuo speigo gali poškėti tvoros ir vaikai džiaugsis neleidžiami į mokyklas, tas per kelias savaites susidaręs 30 laipsnių oro temperatūros skirtumas ne vienam pirmiausia asocijuojasi su šilumos kainomis. Sodiečiui bepigu malkutes kišt į krosnį – jis mažiau priklausomas nuo centralizuotai tiekiamos radiatorinės šilumos. Kaip bebūtų, meteorologas L.Babelčius iš Trakų Vokės patikino, kad su sausiu nuožmūs šalčiai turėtų pasitraukti ir gali tekti pradėti galvoti apie sėklinių bulvių daiginimą.
Ar žinote, kad…
Vilniaus meteorologijos stotyje aukščiausia +34,7 laipsnių oro temperatūra užregistruota 1994 m. liepą, o labiausiai šalta buvo 1987 metų sausio mėnesį. Tąsyk žemiausia oro temperatūra nukrito iki -30,7 laipsnių padalos.
Didžiausias paros kritulių kiekis – 55,8 mm, užregistruotas 1990 metų rugsėjį, o didžiausias sniego dangos storis – 46 cm – užfiksuotas 1980 metų kovo mėnesį.
Šiandien yra du nesumušti oro temperatūros rekordai. 1956 metų vasarį Utenoje termometro gyvsidabrio stulpelis nukrito iki -42,9 laipsnių padalos, o karščiausia būta 1959 metų liepos mėnesį. Tada oras įkaito iki +36,8 laipsnių.
Trakų Vokėje gegužę pradės veikti meteorologinis radiolokatorius. Jis bus antrasis šalyje, panašus veikia Laukuvoje.
V.Kasperavičiaus nuotr.
