Šį kartą skaitytojus supažindinsime su Rūdiškių gimnazijos moksleivių savivalda. Moksleiviai dar nepamiršo per šiais metais  sausio mėnesį vykusią inauguracijos šventę savo direktorės Jolantos Martyncevienės ištartų žodžių: „Nuo 2009 m. birželio 29 d., kai švietimo ir mokslo ministras pasirašė įsakymą dėl vidurinio ugdymo akreditacijos ir 2009 m. liepos 30 d. Trakų r. savivaldybės tarybos sprendimu Rūdiškių vidurinės mokyklos pagrindu buvo įsteigta Trakų r. Rūdiškių gimnazija, geri ir prasmingi mūsų darbai, sprendimai, žingsniai turi būti kaip gėlė  gimnazijai”. Ir stengiasi 507 moksleiviai savo veikla, gražiais darbais būti gražiausiomis gimnazijos gėlėmis, o gimnazija – gražiausias gėlynas Rūdiškių mieste.
Ir visai nenuostabu, nes mokykloje aktyviai veikia seniūnų sueiga, o mokinių savivaldos darbą koordinuoja direktorės pavaduotojas ugdymui Vincas Olechnovičius.

Seniūnų sueigoje generuojamos idėjos

Apie seniūnų sueigą pasakoja pirmininkas Karolis Vosylius, dabar svajonantis vesti radijo laidas, o  ateity neatsisakytų ir Seimo pirmininko posto.
Kaip veikia mūsų savivalda?  Mūsų gimnazijoje veikia 15-kos seniūnų sueiga,  tačiau į šią veiklą dažnai pakviečiami ir kiti aktyvūs mokiniai. Ne tik sueigos nariai, bet ir visi dalyviai pas mus yra lygiaverčiai savo nuomone,visada išklausome vieni kitų. Tačiau ir tarp aktyvių būna aktyviausių – tai  Ilona Grambaitė, Karolis Semionovas, Ugnė Kumparskaitė.
Kaip patekome į seniūnų sueigą? Kiekviena klasė išsirinko savo seniūną, tuomet susibūrė visi seniūnai ir išsirinko sau pirmininką. Į pirmininko postą pasisiūliau pats. Ankstesnioji pirmininkė atsisakė šių pareigų ,o aš jų norėjau. Prieštaraujančių neatsirado,  taigi tapau Seniūnų sueigos pirmininku ir visus šiuos mokslo metus sėkmingai gyniau savo postą.
Ką veikiame sueigoje? Visi kartu sprendžiame mokyklai aktualius klausimus, mums padeda direktorės pavaduotojas ukdymui V. Olechnovičius. Jis mums neleidžia užsisėdėti ir užduoda nemažai popamokinės veiklos bei pasiūlo naujų idėjų. Beje, idėjų ir mums patiems kyla gan dažnai, tačiau ne visas jas pavyksta įgyvendinti, tam pritrūksta laiko, nes ruošdamiesi renginiams dažnai užsimirštame, jog reikia ir namų darbus atlikti, ir papildomai padirbėti. O juk dažnai būna, kad mums pasirodę labai įdomūs ir uždegantys renginiai, bendrame renginių kontekste ir nėra tokie svarbūs...
Seniūnų sueigos nariai apie Pirmininką kalba taip:
Mūsų pirmininkas Karolis Vosylius mokosi antroje gimnazijos klasėje, yra geras ir išradingas vaikinas. Jis atsakingai vykdo užduotis, yra  komunikabilus. Taip pat draugiškas ir paslaugus, veiklus bei konkretus, tačiau reiklus ir kitiems. Be visuomeninių veiklų jis dalyvauja skaitovų konkursuose,veda renginius mokykloje, stengiasi gerai mokytis. Taip pat sportuoja, ypač dievina  krepšinį, bet mielai žaidžia ir tinklinį.
Manome, kad Karolio svajonė dirbti radijuje reali – jo toks nuostabus ir neeilinis balsas.
Na, o daugiau apie mus skaitykite mūsų internetiniame puslapyje www.rudiskiug.trakai.lm.lt/

Jaunimo verslumo ugdymo ir skatinimo projektų finansavimo 2010 metais konkursas

Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skelbia Jaunimo verslumo ugdymo ir skatinimo projektų finansavimo 2010 metais konkursą.
Konkurso tikslas – finansuoti projektus, kurie skatintų jaunimo užimtumą (ypač vasaros metu) mokant įvairių amatų per praktines veiklas, sudarant galimybes įgyti praktinių įgūdžių.
Projektų finansavimui konkursui planuojama skirti 50 tūkst. litų. Didžiausia vienam projektui galima skirti suma – 5 tūkst. litų.
Konkursui teikiamo projekto turinys turi atitikti visus šiuos kriterijus:
1. Projekto dalyviai turi būti mokomi amatų per praktines veiklas.
2. Veiklos turi būti planuojamos taip, kad būtų sudarytos sąlygos ilgalaikiam užimtumui; programos įgyvendinimo pabaigoje (planuojama lapkričio mėn.)  bus vykdomas Departamento inicijuojamas renginys, kurio metu projektą įgyvendinusios organizacijos įsipareigoja pristatyti projekto įgyvendinimo metu pagamintus dirbinius.
Amatas – mokėjimas gaminti dirbinius rankomis.
Reikalavimai projektų teikėjams: 
1. Projektų teikėjai gali būti:
1)  jaunimo organizacijos, registruotos Asociacijų (Žin., 2004, Nr. 25-745) įstatymo nustatyta tvarka;
2)  su jaunimu dirbančios organizacijos, registruotos Asociacijų (Žin., 2004, Nr. 25-745), Viešųjų įstaigų (Žin., 1996, Nr. 68-1633; 2004, Nr. 25-752), Religinių bendruomenių ir bendrijų (Žin., 1995, Nr. 89-1985) ar Labdaros ir paramos fondų įstatymų (Žin., 1996, Nr. 32-787; 2004, Nr. 7-128) nustatyta tvarka.
2. Ne mažiau kaip 2/3 projekto dalyvių turi būti jauni žmonės.
Vertinant projektus bus atsižvelgiama į šiuos prioritetus:
1. Ar projektu, bendradarbiaujant su partneriais (jaunimo darbo centrais, verslo informacijos centrais arba verslo inkubatoriais), bus bandoma spręsti jaunų bedarbių problemas.
2. Ar projektas bus įgyvendinamas vasaros metu.
3. Ar projektas bus vykdomas probleminėse teritorijose: Akmenės rajono, Druskininkų, Ignalinos rajono, Jonavos rajono, Joniškio rajono, Jurbarko rajono, Kelmės rajono, Lazdijų rajono, Mažeikių rajono, Pasvalio rajono, Rokiškio rajono, Skuodo rajono, Šalčininkų rajono, Švenčionių rajono savivaldybėse (remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 112 „Dėl probleminių teritorijų“ (Žin., 2007, Nr. 15-555).
4. Ar yra numatomas projekto tęstinumas. 
Paraiškos turi būti pateiktos adresu: Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Gedimino pr. 37, LT-01109 Vilnius, iki 2010 m. gegužės 30 d. (imtinai) arba gautos registruotu paštu su pašto žyma, rodančia, kad paraiškos išsiųstos iki 2010 m. gegužės 25 d. (imtinai).

Emigracijos grėsmė Lietuvai

Gegužės 9-ąją visoje Lietuvoje vyko įvairūs renginiai, skirti  paminėti Europos dieną, o  Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnazijoje ši data buvo paminėta išvakarėse – gegužės 7 - ąją.
Gimnazijos debatų klubo vadovė Giedrė Širinskienė kartu su debatų klubo nariais surengė parodomuosius debatus pastaraisiais metais tapusia ypač aktualia tema „Aš ruošiuosi būti emigrantu“. Diskusija virė tarp dviejų moteriškų komandų: vienuoliktokių Agnės Karpavičiūtės, Gretos Tomkovidaitės ir Monikos Junevičiūtės bei abiturienčių - Auksės Podolskytės, Viktorijos Bajūrovos bei Editos Klangauskaitės.  Teigiančiųjų komanda akcentavo materialinės individo gerovės bei fiziologinių poreikių patenkinimo svarbą. Šie dalykai, komandos teigimu, turi pirmenybę, nes „patriotiškumu sotus nebūsi“. Oponentės dvyliktokės griežtai nesutiko: jų kalbose patriotiškumas, kaip gero gyvenimo garantas, buvo pirmoje vietoje. Komandos teigimu, emigracija taip pat skatina kultūrų maišymąsi, o vėliau priveda prie išnykimo, tad kyla grėsmė ir tokiai nedidelei tautai kaip lietuviai.
Parodomajame debate komandoms išdėsčius savo argumentus, vyko diskusija su žiūrovais, kurie dalinosi savo asmenine patirtimi. Beveik kiekvienas, stebėjęs debatus, yra tiesiogiai susidūręs su emigracija – daugelio moksleivių tėvai, draugai bei giminačiai dirba arba mokosi užsienyje.
Na, o renginio pabaigoje visi dalyviai gavo Europos Komisijos atstovybės Vilniuje skirtą atributiką – ES vėliavos motyvais sukurtą guminę apyrankę.

Auksė Podolskytė,  debatų klubo narė

Parengė projektų vadovė Alvyda Kazakevičiūtė{jcomments on}