VLADAS KASPERAVIČIUS
Nėra didesnio džiaugsmo pedagogui, kuomet mokinys, pramokęs dailės pagrindų, tuo neapsiriboja ir kūrybines paieškas bando tęsti savarankiškai.
Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos dailės mokytoja Asta Naruševičienė ne be pagrindo išskyrė dvi savo gimnazistes, kurių kūrybiniai ieškojimai yra svarūs, įdomūs ir teikiantys vilčių, kad nebus sustota pusiaukelėje. „Galvės vėjas“ pristato dviejų jaunųjų dailininkių mintis apie savo kūrybinio kelio pradžią ir požiūrį į meną.
Ieva Beleškaitė, Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos 2 klasės mokinė
- Kokio galo veliuosi į dailės pasaulį? Man dailė patiko jau nuo mažumės. Viskas prasidėjo tada, kai pradėjo skirtis mano tėvai. Mamai buvo labai sunku, tad ji pasinėrė į meno terapiją, o aš, norėdama jai padėti, dažiau kriauklytes jos paveikslams. Galbūt būtent tada mama man ir parodė, kaip galima išlieti jausmus ant popieriaus lapo.
Kas kelerius metus manęs vis paklausdavo: „Ievute, kuo nori būti užaugusi?“. Aš visad atsakydavau skirtingai. Tačiau dabar, kai manęs ne tik suaugę klausia, bet ir aš pati sau užduodu šį klausimą, žinau tikrąjį atsakymą. Aš noriu kurti. Noriu kurti meną, nes per meną galiu žmonėms parodyti savo tikruosius jausmus. Nėra pasaulyje tokių žodžių, kuriais galėčiau save išreikšti. Žinau, kad tai rizikinga profesija, bet juk ne piniguose laimė slypi. Jos ieškosiu kurdama.
Lina Lukšaitė, Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos 4 klasės mokinė
- Kiekvienas iš mūsų turi neribotas galimybes, kurias ugdyti ir atskleisti tampa gyvenimo tikslu. Genai, beprotiškos idėjos, palaikymas ir kritika yra tai, nuo ko viskas prasideda. Ne visi supras, tačiau ne visiems ir reikia suprasti. Aš kuriu, kai mano emocijos veržiasi per kraštus, kai aš kitaip matau pasaulį. Kažkada buvau nervų kamuoliukas, kol radau būdą, kaip emocijas išreikšti mene. Piešinys, kaip ir žmogus, turi būti gyvas, o gyvas jis bus tik tuomet, jeigu įdėsiu į jį dalelę savęs. Mano darbuose MANĘS tikrai daug. Jeigu pieščiau daiktą tokį, koks jis yra, pasaulyje atsirastų dar vienas paprastas ir niekam nereikalingas daiktas, todėl piešiu taip, kaip aš jį matau. Nesvarbu, ar jis taisyklingas, ar kreivas, oranžinis ar mėlynas. JIS mano.
Galvės vėjas