Mažiau populiarus mūsų šalyje yra žirgų sportas, tačiau iškovotos pergalės savo svarba nė kiek nenusileidžia krepšininkų iškovotiems medaliams.

Kraštietės Ugnė ir Gabrielė Mateikaitės nuo mažumės domisi žirgais. Prieš ketverius metus laikraščiui „Galvė“ pasakojusios apie ateities planus, minėjo, jog norėtų įsilieti į tarptautinių sportininkų gretas. Šiandien galime pasakyti, jog šie tikslai − pasiekti: jojikės savo pasiekimais žinomos ne tik Lietuvoje, bet taip pat grįžta su medaliais ir iš tarptautinių varžybų. G. Mateikaitė 2008 metais pateko į pasaulio jaunimo reitingo 50-uką, tais pačiais metais pirmą kartą dalyvavo Europos jaunimo čempionate Ispanijoje, o 2010 m. tarptautinėse varžybose iškovojo pergalę 120 kilometrų distancijoje. Šiais metais Gabrielė – „Žemaitijos“ ir „Dzūkijos“ taurių nugalėtoja. Ugnė Mateikaitė – 2008−2010 metų Lietuvos Respublikos čempionė bei tarptautinių varžybų Estijoje, Lietuvoje, Lenkijoje nugalėtoja ir prizininkė 80-90 kilometrų distancijose. Be to, Ugnė –  prestižinio naktinio „Heidedistanz“ jojimo Vokietijoje nugalėtoja

Svarbiausia – žirgas

Seserys Mateikaitės pasirinko ilgų distancijų − ištvermės jojimą. Kaip sako vyresnioji sesuo Ugnė, tai mažiau konkurencinga šaka, tačiau nereiškia, kad − lengvesnė. „Geriausiai tam tinka arabų veislės žirgai, kurie turi būti ir puikios fizinės formos. Varžyboms juos treniruoti reikia ne vienerius metus, tačiau vis tiek esi neapsaugotas nuo gyvūno traumų“, – pasakojo Ugnė.

Per tiek metų jojikės jau žino, jog verčiau yra ne laimėti, o išsaugoti sveiką žirgą. „Žirgas už tai tikrai padėkos ir laikui bėgant leis raiteliui patirti triumfo jausmą“, − apie pergales ir pralaimėjimus kalbėjo abiturientė, jaunesnioji sesuo Gabrielė.

Patirtis

„Taip susiklostė, jog daugiau esu trenerė nei raitelė. Treniruoju ne tik seserį, bet ir kitus žirgų mylėtojus“ – kalbėjo trenerio duoną ragaujanti Ugnė. Žirgų priežiūros bei trenerio pradmenis išmokusi iš Laimos Martinavičienės, vėliau daug dirbo bei domėjosi tuo pati. Šią vasarą Ugnei teko atlikti trijų mėnesių stažuotę Vokietijoje pas žinomus žirgų trenerius Peterį Baumanną ir Anke Kehl. „Pamačiau kokie kokybės reikalavimai keliami žirgų priežiūrai, pasiruošimui sporto varžyboms, įgavau daug neįkainojamos patirties. Be to, pirmą kartą teko dalyvauti naktinėse ištvermės varžybose. „Heidedistanz“ varžybos vyko Vokietijos Heide parke, startavome vidurnaktį, ugnies fakelų ir mėnulio šviesoje, o finišavome auštant rytui“, − apie neišdildomą patirtį pasakojo raitelė bei trenerė Ugnė.

Žirginio sporto klubas

Jau trejus metus Jovariškių kaime, Mateikų sodyboje, veikia Žirginio sporto klubas „Naujadvario žirgai“. Iki tol šeimyna žirgus laikė tik savo bei sporto malonumui, treniruodavo tik pavienius žirgus bei raitelius. „Dabar mūsų planuose įsigyti daugiau žirgų: norime klubo veiklą plėsti“, − pasakojo klubo prezidentas bei seserų tėtis Gintautas Mateika. Anot klubo trenerės Ugnės, žirgus jie pirks ne tik Lietuvoje, nes čia kartais pasitaiko nesąžiningų pardavėjų, kurie vengia atskleisti tikrąją žirgų sveikatos būklę, o tai aiškiai pastebima jojant ištvermės varžybose. Be to, užsienyje pirktiems žirgams suteikiamos garantijos.

Nepigu

Žirgyne žirgų nedaug: šiuo metu tik trys ir vienas šetlandų veislės ponis, kuris taip pat ruošiamas ištvermės jojimo varžyboms „Mūsų tikslas – suteikti kokybišką gyvulių priežiūrą ir treniravimą. Dažnai girdime iš naujųjų raitelių, jog valstybiniuose ar privačiuose komerciniuose žirgynuose skiriama per mažai dėmesio tiek žirgams, tiek raiteliams“, − kalbėjo G. Mateika. Auginamus žirgus valstybiniame žirgyne Ugnė palygino netgi su vaikų globos namais. Juk kiekvieno mėnesio išlaikymui vienam žirgui reikia skirti nuo 500 -1000 litų. O kur dar išlaidos varžyboms bei komandai.

Gyvenimo būdas

Raitelė Gabrielė Mateikaitė pasinėrusi į abitūros mokslus − svarsto kur stoti. O politikos mokslų studijas bebaigianti Ugnė Mateikaitė, treniruoja ir vaikus ir suaugusius. Nors vyresnioji sesuo nusivylusi didžiojo sporto „purvinais žaidimais“ ir mąsto apie pasitraukimą iš jo, tačiau abi seserys ir kiti šeimos nariai neįsivaizduoja gyvenimo be žirgų − tai gyvenimo būdas. Anot Mateikų, kiekvienas žirgas − šeimos narys: tenka patirti ir džiaugsmus ir netektis.

Dana Buinickaitė{jcomments on}