Lepinusi šiluma ir daugybę netikėtumų pametėjusi vasara baigėsi. O gaila... Ruduo su savo niūriomis, šlapiomis dienomis, ilgomis šaltomis naktimis atneša ir žvarbą bei šaltį. Reikės šildytis, nes visuose pastatuose atsiradusi drėgmė žmones puola negailestingai: užgula nosį, suka sąnarius, gelia visus kaulus. Ypač nuo to kenčia vyresnio amžiaus žmonės ir kūdikiai.
Šiltai ir jaukiai norime gyventi visi. Tačiau šildymo sezonas daugeliui žmonių tampa sunkia našta – kainos tiesiog smaugia. Todėl nerimaudami ir laukia – sumažės ar padidės?
Skaičiavimas – ne kiekvienam įkandamas
Rugsėjo 11 dieną vykusiame Trakų rajono savivaldybės tarybos posėdyje ir buvo sprendžiama, kokias kainas nustatyti UAB „Prienų energijai“ ateinančiam šildymo sezonui. Tai rūpi visiems, ypač pensijinio amžiaus žmonėms. Nagrinėjau savivaldybės tarybos sprendimą šiuo klausimu. Nesu tos srities specialistė, tačiau, manau, kad čia ne aukštoji matematika. Tačiau, gerbiamieji skaitytojai, sveiku protu sunku patikėti, kad šilumos kainos skaičiavimui pateikiamos TOKIOS formulės. Duodu kairės rankos mažąjį pirščiuką nukirsti, jei meluoju – tų visų 25 punktų ir tų formulių neskaitė nė vienas tarybos narys, o jeigu permetė akimis, nė velnio nesuprato. Juk visos tos vingrybės sugalvotos tam, kad apdūrintų vartotojus, tai yra mus visus.
Vien pamatę, kaip sudėtinga suskaičiuoti, mes nedvejodami imame ir sumokame. Va, čia tai jau – magija. Tų, kurie tą formulę sukuria – ypatingi smegenų vin-giai. Tačiau neapsirikime, už šito slepiasi pinigai, dideli pinigai. Žinovai sako, kad Lietuvoje, padidinus šilumos kainą vienu centu, šilumininkai per metus uždirba 80 milijonų. Tad ar ne-verta pasistengti.
Mes likom skolingi
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija nuogastauja, kad valstybė delsia informuoti įmones apie dujų kainas, elektros supirkimo kvotas ir šilumos vartotojams neskuba grąžinti permokų už dujas. Rusijos koncernas „Gazprom“ pritaikė 20,95 proc. dydžio nuolaidą dujų, vartotų Lietuvoje nuo 2013 sausio 1 d. iki 2014 balandžio 30 d., kainai. Skaičiuojama, kad gyventojams, vartojusiems iš dujų pagamintą šilumą, turėtų būti grąžinta per 130 mln. litų permokėta suma. Kiekviename mieste šilumos vartotojams priklausančios kompensacijos yra skirtingos. Jos priklauso nuo to, kokią dalį viso šilumos tiekimo įmonių naudoto kuro balanse sudaro iš „Lietuvos dujų“ įsigytos dujos. Preliminariu šilumos tiekėjų asociacijos skaičiavimu, 60 kv. metrų ploto standartiniam butui Vilniuje turėtų būti grąžinta apie 400 litų, Panevėžyje – apie 165 litus, Klaipėdoje – apie 130 litų, Anykščiuose apie 560 litų, o Šalčininkuose – net apie 600 litų kompensacija.
Trakuose, deja, vartotojai turės primokėti, nes „Prienų energija“ nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. gegužės 31 d. patyrė 123.758,3 Lt nuostolio, kurį turėsime padengti mes, šilumos vartotojai. „Prienų energija“ pyksta ant nepriklausomo energetikos eksperto, kad jis paskaičiavo tik tokią sumą, nes pati „Prienų energija“ teigia patyrusi 301,848 Lt nuostolį. Ir kas gali garantuoti, kad Valstybinė energetikos ir kainų komisija to ir nepatvirtints. O ji juk visagalė šioj srity.
Visagalė kainų komisija
Druskininkų meras, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Ričardas Malinauskas sako, kad „šios komisijos balsas yra lemiamas, nors Vietos savi-valdos įstatymas numato, kad už šilumos tiekimą yra atsakingos savivaldybės. Bet jų argumentai yra pasmerkti likti niekiniais, nes kitas įstatymas numato, kad kainų komisijos biudžetas tiesiogiai priklauso nuo energetikos įmonių pelno. Ar tokioje situacijoje gali būti išgirstas savivaldybių balsas? Ne.“
Lentvarietė Ona Staniulionienė puikiai išmano apie šilumos kainas. Ji teigia, kad apie jas kalbėti dar anksti, nes Valstybinė energetikos ir kainų komisija kainos dar nepatvirtino. Jos manymu Trakų rajono savivaldybės taryba „pažaidė“ – štai kokie mes rūpestingi ir kainą sumažinom, nors tas sumažinimas 0,37 ct už kilovatvalandę – tai žvirblio ašara. Tačiau kainų komisija patvirtins padidintą kainą, dėl kurios susitarta su šilumos tiekėju.
Supleškinome mažiau dujų
UAB „Prienų energija“ pateikė tarybai projektą, pagal kurį nori padidinti šilumos kainos pastoviąją dedamąją dalį, nes per 2013 – 2014 metų šildymo sezoną suvartojome mažiau šilumos nei buvo suplanuota bazinėje kainoje nustatytoje 3 metams. Numatyta, kad turėjome suvartoti 37,1 GWh, o suvartojome tik 32,7 GWh. Dėl to „Prienų energija“ negavo planuotų 444,8 tūkst. litų pajamų ir antriems metams šilumos kaina pastovioje kainos dalyje didėja 1,16 ct/kwh. Kokie mes negeri, kad šilta buvo žiema!
Kainų komisijos nustatytoje metodikoje numatyta įskaičiuoti 6 proc. papildomo pelno dėl investicijų į biokuro katilinę Lentvaryje. Aišku, mokame mes, šilumos vartotojai. Da-linant pelną, neatsižvelgiama, kad ta biokuro katilinė, O. Staniulionienės teigimu, yra per brangi, neefektinga, neatsiperkanti. (Jos pastatymas kainavo bemaž 10 milijonų litų. Pusę kainos skyrė ES). Beje, dėl biokuro panaudojimo ir susirūpinęs, ir šmaikščiai kalba R. Malinauskas. Jis teigia, kad ES parama šilumos ūkiui yra būtina ir jos panaudojimas yra viena iš galimybių užkirsti kelią šilumos kainų augimui. „Biokuro naudojimas – antra galimybė, bet, reikia pripažinti, laikina. Tikrąją biokuro naudojimo kainą pajusime, kai jį naudos dauguma katilinių. Biokuro rinka Lietuvoje jau monopolizuota, jo kaina nereguliuojama ir ją nustato anaiptol ne kuro birža. Šią situaciją bei galimas jos pasekmes reikia įvertinti labai rimtai: jei mes šiandien pykstame ant Ivano, sėdinčio ant vamzdžio, neleiskime, kad Lietuvoje atsirastų Jonas, sėdintis ant sunkvežimio“ – DELFI žiniose rašo R. Malinauskas. Jis taip pat pastebi, kad naudojant daugiau energijos iš atsinaujinančių šaltinių, renovuojant pastatus, mažės šilumos vartojimas ir tai turės tiesioginę įtaką jos kainai.
Ir vis dėlto nenorėčiau tikėti, kad kainų komisija yra neįveikiamas slibinas. Juk kas sukūrė įstatymus, leidžiamus jai būti visagale, tai ta pati įstatymus leidžiančioji instancija gali juos ir atšaukti. Ir priversti, kad Valstybinė kainų ir energetikos komisija atstovautų vartotojo, o ne gamintojo interesams.
Joana Katinienė
Lepinusi šiluma ir daugybę netikėtumų pametėjusi vasara baigėsi. O gaila... Ruduo su savo niūriomis, šlapiomis dienomis, ilgomis šaltomis naktimis atneša ir žvarbą bei šaltį. Reikės šildytis, nes visuose pastatuose atsiradusi drėgmė žmones puola negailestingai: užgula nosį, suka sąnarius, gelia visus kaulus. Ypač nuo to kenčia vyresnio amžiaus žmonės ir kūdikiai.
Šiltai ir jaukiai norime gyventi visi. Tačiau šildymo sezonas daugeliui žmonių tampa sunkia našta – kainos tiesiog smaugia. Todėl nerimaudami ir laukia – sumažės ar padidės?
Skaičiavimas – ne kiekvienam įkandamas
Rugsėjo 11 dieną vykusiame Trakų rajono savivaldybės tarybos posėdyje ir buvo sprendžiama, kokias kainas nustatyti UAB „Prienų energijai“ ateinančiam šildymo sezonui. Tai rūpi visiems, ypač pensijinio amžiaus žmonėms. Nagrinėjau savivaldybės tarybos sprendimą šiuo klausimu. Nesu tos srities specialistė, tačiau, manau, kad čia ne aukštoji matematika. Tačiau, gerbiamieji skaitytojai, sveiku protu sunku patikėti, kad šilumos kainos skaičiavimui pateikiamos TOKIOS formulės. Duodu kairės rankos mažąjį pirščiuką nukirsti, jei meluoju – tų visų 25 punktų ir tų formulių neskaitė nė vienas tarybos narys, o jeigu permetė akimis, nė velnio nesuprato. Juk visos tos vingrybės sugalvotos tam, kad apdūrintų vartotojus, tai yra mus visus.
Vien pamatę, kaip sudėtinga suskaičiuoti, mes nedvejodami imame ir sumokame. Va, čia tai jau – magija. Tų, kurie tą formulę sukuria – ypatingi smegenų vin-giai. Tačiau neapsirikime, už šito slepiasi pinigai, dideli pinigai. Žinovai sako, kad Lietuvoje, padidinus šilumos kainą vienu centu, šilumininkai per metus uždirba 80 milijonų. Tad ar ne-verta pasistengti.
Mes likom skolingi
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija nuogastauja, kad valstybė delsia informuoti įmones apie dujų kainas, elektros supirkimo kvotas ir šilumos vartotojams neskuba grąžinti permokų už dujas. Rusijos koncernas „Gazprom“ pritaikė 20,95 proc. dydžio nuolaidą dujų, vartotų Lietuvoje nuo 2013 sausio 1 d. iki 2014 balandžio 30 d., kainai. Skaičiuojama, kad gyventojams, vartojusiems iš dujų pagamintą šilumą, turėtų būti grąžinta per 130 mln. litų permokėta suma. Kiekviename mieste šilumos vartotojams priklausančios kompensacijos yra skirtingos. Jos priklauso nuo to, kokią dalį viso šilumos tiekimo įmonių naudoto kuro balanse sudaro iš „Lietuvos dujų“ įsigytos dujos. Preliminariu šilumos tiekėjų asociacijos skaičiavimu, 60 kv. metrų ploto standartiniam butui Vilniuje turėtų būti grąžinta apie 400 litų, Panevėžyje – apie 165 litus, Klaipėdoje – apie 130 litų, Anykščiuose apie 560 litų, o Šalčininkuose – net apie 600 litų kompensacija.
Trakuose, deja, vartotojai turės primokėti, nes „Prienų energija“ nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. gegužės 31 d. patyrė 123.758,3 Lt nuostolio, kurį turėsime padengti mes, šilumos vartotojai. „Prienų energija“ pyksta ant nepriklausomo energetikos eksperto, kad jis paskaičiavo tik tokią sumą, nes pati „Prienų energija“ teigia patyrusi 301,848 Lt nuostolį. Ir kas gali garantuoti, kad Valstybinė energetikos ir kainų komisija to ir nepatvirtints. O ji juk visagalė šioj srity.
Visagalė kainų komisija
Druskininkų meras, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Ričardas Malinauskas sako, kad „šios komisijos balsas yra lemiamas, nors Vietos savi-valdos įstatymas numato, kad už šilumos tiekimą yra atsakingos savivaldybės. Bet jų argumentai yra pasmerkti likti niekiniais, nes kitas įstatymas numato, kad kainų komisijos biudžetas tiesiogiai priklauso nuo energetikos įmonių pelno. Ar tokioje situacijoje gali būti išgirstas savivaldybių balsas? Ne.“
Lentvarietė Ona Staniulionienė puikiai išmano apie šilumos kainas. Ji teigia, kad apie jas kalbėti dar anksti, nes Valstybinė energetikos ir kainų komisija kainos dar nepatvirtino. Jos manymu Trakų rajono savivaldybės taryba „pažaidė“ – štai kokie mes rūpestingi ir kainą sumažinom, nors tas sumažinimas 0,37 ct už kilovatvalandę – tai žvirblio ašara. Tačiau kainų komisija patvirtins padidintą kainą, dėl kurios susitarta su šilumos tiekėju.
Supleškinome mažiau dujų
UAB „Prienų energija“ pateikė tarybai projektą, pagal kurį nori padidinti šilumos kainos pastoviąją dedamąją dalį, nes per 2013 – 2014 metų šildymo sezoną suvartojome mažiau šilumos nei buvo suplanuota bazinėje kainoje nustatytoje 3 metams. Numatyta, kad turėjome suvartoti 37,1 GWh, o suvartojome tik 32,7 GWh. Dėl to „Prienų energija“ negavo planuotų 444,8 tūkst. litų pajamų ir antriems metams šilumos kaina pastovioje kainos dalyje didėja 1,16 ct/kwh. Kokie mes negeri, kad šilta buvo žiema!
Kainų komisijos nustatytoje metodikoje numatyta įskaičiuoti 6 proc. papildomo pelno dėl investicijų į biokuro katilinę Lentvaryje. Aišku, mokame mes, šilumos vartotojai. Da-linant pelną, neatsižvelgiama, kad ta biokuro katilinė, O. Staniulionienės teigimu, yra per brangi, neefektinga, neatsiperkanti. (Jos pastatymas kainavo bemaž 10 milijonų litų. Pusę kainos skyrė ES). Beje, dėl biokuro panaudojimo ir susirūpinęs, ir šmaikščiai kalba R. Malinauskas. Jis teigia, kad ES parama šilumos ūkiui yra būtina ir jos panaudojimas yra viena iš galimybių užkirsti kelią šilumos kainų augimui. „Biokuro naudojimas – antra galimybė, bet, reikia pripažinti, laikina. Tikrąją biokuro naudojimo kainą pajusime, kai jį naudos dauguma katilinių. Biokuro rinka Lietuvoje jau monopolizuota, jo kaina nereguliuojama ir ją nustato anaiptol ne kuro birža. Šią situaciją bei galimas jos pasekmes reikia įvertinti labai rimtai: jei mes šiandien pykstame ant Ivano, sėdinčio ant vamzdžio, neleiskime, kad Lietuvoje atsirastų Jonas, sėdintis ant sunkvežimio“ – DELFI žiniose rašo R. Malinauskas. Jis taip pat pastebi, kad naudojant daugiau energijos iš atsinaujinančių šaltinių, renovuojant pastatus, mažės šilumos vartojimas ir tai turės tiesioginę įtaką jos kainai.
Ir vis dėlto nenorėčiau tikėti, kad kainų komisija yra neįveikiamas slibinas. Juk kas sukūrė įstatymus, leidžiamus jai būti visagale, tai ta pati įstatymus leidžiančioji instancija gali juos ir atšaukti. Ir priversti, kad Valstybinė kainų ir energetikos komisija atstovautų vartotojo, o ne gamintojo interesams.
Joana Katinienė
