Šimas Burbulis

Skirtingai nei kiti Trakų rajoną pasiekiantys lokaliniai laikraščiai, kurie nebyliai propaguoja tautinį nacionalizmą, Šimas Burbulis laikraštyje „Galvė“ stengiasi išmuštravoti tas laibas redakcijos paneles, gimusias po 1990 m., taip, kad pagarba tautinėms mažumoms yra būtina – o geras humoras, arba jumoras, kaip mėgsta sakyti mūsų ministeris Jarekas Narkevičius, tik sustiprina draugystę.

Kai pachmielas virsta antros dienos girtuoklyste

Dūn Dūn Dūn kažkas beldžiasi į mano kamaros duris sekmadienio rytmetį, kai saulė dar tik rodo pirmąsias savo spindulių blakstienas. Pradarau atsargiai, per nykščio atstumą, savo šarvuotas duris (specialiai pastačiau nuo Trakų rajono savivaldybės administracijos smogikų), o gi ten mano kaimynas lenkas Zbyška stovi visas toks striomnas, persigandęs, drebantis, su senobiniu metaliniu puodeliu rankose. Klausiamai akimis varto savo prašymą: įpilk stogramuvkę, nes taip cherova po vakar… Velniava, taip blaiviai praleidau savaitgalį su anūkais iš Airijos, kuriuos iš naujo mokiau lietuvių – lenkų kalbos, o čia Zbyška pasirodė… Na ką, vitam pana, sakau saviakui, o tas įžengia į vidų ir neria link mūsų pusryčių stalo. Įpilu jam drumstos į metalinį puodelį, o tasai vienu mauku, kalendamas dantimis į tą metalą, viską sugeria į save. Bet kaimynui juk reikia parodyti uvažūchą, todėl smakro mostu nurodau Izoldai, kad ir man šliukštelėtų. Toji taip ir padaro, ir dar priedo marinuotos seliavos slojiką  ant stalo pastato – juk negali gero lenko vien saldžiais karosiukais maitinti ant petelnės keptais miltuose, bet reikia būtent tom seliavom iš lašišinių žuvų giminės pavaišinti! Ir taip kielikas po kieliko abu nepajutome, kaip sveikatos pataisymas virto į antros dienos girtuoklystę. Sėdim, geriam, Zbyška vis kalba apie mūsų Jaroslavą Narkevičių, kuris tipo savo nauju postu taip garsina mūsų rajoną. Aš sukandęs dantis diplomatiškai – dramatiškai tyliu. O antros dienos išgertuvės, kaip įprasta, neapsieina be buitinių konfliktų. Kol aš savo gerklę užverčiau dar vienai ugningajai priimti, lenkas tuo tarpu manė, kad aš nieko nematau ir atliko blogą veiksmą, dėl ko ir pasigailėjo – jis capt mano Izoldai už dupos, o aš jam bac kablį iš dešinės į žandikaulį ir anas jau guli ant virtuvės grindų… Izolda ir manimi tokiu riteriu džiaugiasi, ir tuo pačiu kaip sekundantė lenkui iki dešimt… dvidešimt.. trisdešimt skaičiavo, o Zbyška vis nesikėlė, tada pridėjome jam veidrodėlį prie nosies šnervių, pamatėm, kad rasoja ir apsiraminome kolei gyvas. Tokie tie tuteiši yra įdomūs – lyg ir nepiktybiniai, bet provokatoriai.

Dievas yra!

Pamenate, kai aš Jums visai neseniai rašiau, kad eisiu į Trakų baziliką užpirkti mišių, kad tik mūsų Jaroslavo Narkevičiaus nepaskirtų vidaus reikalų ministru? Ir ką Jūs sau manote? Viskas išsipildė, tik aš neapskaičiavau, kad ir ponas Narkevičius tuo metu Lenkijos šventajame Čenstakavos mietelyje galėjo melstis maždaug tokia malda: Dieve, jeigu man nelemta tapti vidaus reikalų ministru, tai leisk man nors kokį ministro portfelį gauti… Ir ne veltui toksai mistikas – filosofas kaip Moiša Maimonidas dar XII a. išmąstė, kad Dievas yra nekūniškas, nedalomas ir nepakartojamas. O tai reiškia, kad kol savo maldomis kaldrą tempiau į savo pusę, Jarekas darė tą patį Čenstakavoje (nedalomai), todėl Dievas pasielgė taip, kaip jis mokė ir Žydų karalių Saliamoną – išklausė ir mane, nepaskirdamas Jareko vidaus reikalų ministru, bei išklausė Jareką, skirdamas jam susisiekimo ministro postą. Sėdžiu aš Paluknyje ramybės apsuptyje ir nesuprantu, kur link veda žmogaus tokia nykioji padermė, kai jis iš savo menkavertiškumo komplekso bet kokia kaina siekia save įprasminti šiame absurde ministrais… generolais… balvonais… Kaip mėgsta sakyti vienas gerai protaujantis žmogus, šiais laikais bet kuri valytoja gali valdyti mūsų valstybę.

Logikos pagrindai

Mūsų Paluknio bibliotekoje literatūra yra labai ribota, bet aš aptikau ten Aristotelio veikalą, kuriame jis kalba apie loginį silogizma. Kiek išneša mano protas, tai aš tą silogizmą suprantu taip: jeigu A lygu B, vadinasi A lygu ir C. Išverskime visa tai į mūsų politinę kalbą: a) mūsų merė Edita Rudelienė visur ir visada mėgsta girtis bet kuriuo atveju, kur ji ar jos geri draugai pozityviai pasireiškia viešumoje; b) mūsų merė, kuri atstovauja Lietuvos Respublikos liberalų sąjungą, Trakų rajone yra sudariusi koaliciją su lenkų Tomaševskio partija. Vadinasi, loginė išvada turėtų būti ta, kad Trakų rajono merė turėtų džiaugtis (a), kad jos valdžios koalicijos partnerio lenkų partijos atstovas Jarekas (b) tapo susisiekimo ministru (a+b = c). Bet kiek man teko stebėti pastaruoju metu viešąjį Editos Rudelienės gyvenimą, tai aš visai nepastebėjau, kad ji viešai būtų išreiškusi savo pozityvą, kad jos valdomame rajone „bendrakoalicijos“ partneris tapo ministru. Ką tai reiškia? Tik vieną dalyką – kad Trakų liberaliai nusiteikusi partija bendroje valdžioje su lenkais yra tik dėl patogumo… Bet tikrai ne dėl mūsų visų, mokesčių mokėtojų, bendro intereso.

Agronomas aria vandenis

Pasiskirstė visas rajonas į atskirų nuomonių divizijas dėl mūsų Jareko – vieni gerai priima tą žinią, kiti baidosi vien nuo tos minties, kad gerą nepartinį vadybininką Roką Masiulį keičia mūsiškis! Bet visoje šioje situacijoje išgirdau viltingą repliką – „tai gerai, kad tapo susisiekimo ministru, gal dabar nors mūsų rajono žvyruotus kelius padengs asfaltu!“ Bet aš Jums visiems turiu labai pilnavertį atsakymą –  lenkai jau viską padarė tobulai, kad būtų nutiestas asfaltas.  Trakų rajone mes turime tokį istorinį miestelį kaip Senieji Trakai. Šiame kaimelyje yra ilga, grakšti Statybininkų gatvė, kurioje guli visai naujai paklotas asfaltas. Bet dėkoti dėl jo reikia ne mūsų rajono lenkams, o Lietuvos automobilių ir kelių direkcijai (LAKD). Jūs paklausite dėl ko, o aš atsakysiu, kad dėl to, jog R. Masiulio sustyguota LAKD šikančių nelaukia. Pasirodo, prieš tiesiant asfaltą šioje gatvėje, buvo sudėliotas planas vandentiekį žmonėms nutiesti, kad žmonės čia būtų civilizuoti kaip šumerai prieš tris tūkstančius metų. Bet deja, deja, turime mes rajone tokią šaraškino kontorą kaip UAB „Trakų vandenys“, kurie trypčiojo, trypčiojo su savo projektais, o tolyn žvelgianti valstybė ir LAKD nelaukė, su vandenų burundukais pabodo susirašinėti oficialiais laiškais ir nutiesė tą asfaltą be vandentiekio. Tada susisgribo UAB „Trakų vandenys“, kad spėriai dirbanti valstybės įmonė viską padarė, o jie pamiršo nutiesti vamzdynus. Norėjo šitą liapsusą UAB „Trakų vandenys“ patylomis išspręsti – surinko Statybininkų gatvės gyventojus ir pradėjo kiekvienam po mažiausiai 500 eurų siūlyti, kad tik gyventojai leistų bent jau palei jų žemės sklypus vamzdynus tiesti, nes juk asfalto dabar neardysi. Vieni kaip ir sutiko, o kiti, tokie kaip senas vilkas ponas Stanislovas Klerauskas, iš karto parodė taukuotą špygą nekompetencija pasižymintiems UAB „Trakų vandenys“ darbuotojams. „Pasiimti mizernus 500 eurų užtai, kad mano žemėje trypčiotų visi kokiai avarijai įvykus?! Nė už ką!“, – tvirtai driokstelėjo ponas Klerauskas. Pasodino lenkų partija į UAB „Trakų vandenys“ savo agronomą pagal specialybę Romualdą Ingelevičių ir pradėjo visi reikalai šuniui ant uodegos eiti, o tas pavyzdys su Senųjų Trakų gatve, tai tik mažytis krislelis, palyginus su tuo, kaip ta įmonė yra išariama be jokio konceptualaus vadybinio valdymo.

Bujoja iš mūsų pinigų

Teko man viename Sankt Peterburgo muziejuje vartyti 1935 m. sausio 9 d. laikraštį „Pravda“, kuriame buvo rašoma, kad vietinė sovietų valdžia tris Kursko srities kolūkius, kurių vardai buvo „Budionas“, „Krupskaja“ ir „Raudonasis javų laukas“, perkrikštijo į „Tinginį“, „Sabotuotoją“ ir „Netikėlį“, nes šie neįvykdė grūdų tiekimo plano. Manau, kad ir mes rajone veikiančias tam tikras savivaldybės įmones, o ypač UAB „Trakų vandenys“ galėtume perkrikštyti bent jau į „netikėlius“. Iki manęs atėjo net tokia informacija, kad liepos mėnesį Seime viename iš komitetų iš Aplinkos ministerijos atvykę specialistai aiškino, kad UAB „Trakų vandenys“ papuola tarp septynių Lietuvos įmonių, kurioms gresia licencijos praradimas. Ir ne be reikalo – vien per 2018 m. ši lenkams priklausanti bendrovė patyrė 115 026 eurų nuostolio. Ironiška, tačiau, kaip teigia patys įmonės vadovai, nuostolį daugiausiai lėmė darbo užmokesčio didėjimas. Kaip Jums toks paaiškinimas? Bendrovė dirba nuostolingai, bet mes savo materialinės gerovės nesmukdysime! O ir kam, jeigu mūsų Trakų rajono savivaldybėje situaciją valdo liberalų – lenkų koalicija, kuri eilinį kartą juos ištrauks už ausų. Tik toji valdančioji valdžia juos traukia juk už mūsų visų sumokėtus mokesčius. Antai, 2015 m. Edita Rudelienė pasirašė Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo UAB „Trakų vandenys“ buvo perduotas 153 498,61 eurų piniginis įnašas dalies nuostolių dengimui. Dar vienu tų pačių metų sprendimu – 13 032,90 eurų piniginis įnašas dalies nuostolių dengimui. Ir 2016 m. vasario mėnesį taryba nusprendė padengti UAB „Trakų vandenys“ nuostolių dalį  – 512 816,31 eurų 2012–2015 metais gautų avansinėmis bei kitomis lėšomis. Ir pabaigos nesimato, nes jau šiemet, balandžio mėnesį, susirinkusi valdybos chebra vėl nusprendė kreiptis į Trakų rajono savivaldybę, kad pastaroji šiemet dar atseikėtų bent 100 000 eurų. Normalu ar ne? Bet tame valdybos posėdyje buvo priimtas apskritai humoristinis sprendimas, kurį cituoju: „esant nuostolingiems bendrovės praėjusių metų ūkinės – finansinės veiklos rezultatams, bendrovės direktoriui palikti nustatytą 20 procentų kintamosios dalies uždarbio dydį“. Normalu ar ne? Ar privačiame versle esate kur nors matę, kad nuostolį virinančiam vadovui būtų paliekamos finansinės paskatos toliau stekenti įmonę į minusą?

Kur tikri profesionalai?

Ech, kaip aš pasiilgstu tų laikų, kai rajone svarbų žodį turėjo ne politinės linijos svoris, o tikra kompetencija, kai UAB „Trakų vandenys“ ir visą rajoną valdė ne „Narkevičiai – Ingelevičiai“, o tikri savo srities specialistai. Kad ir šviesaus atminimo buvęs UAB „Trakų vandenys“ direktorius Jonas Puišys, kuris apie rajono vandentiekį suprato tobulai – apie bet kurią sklendę galėjo pasakyti viską. Ir galėjo žmogus dar sau ramiai daugel metų kompetentingai dirbti šiame poste, bet ne, reikėjo tai liberalų – lenkų koalicijai padaryti visuotinį rajono valymą nuo profesionalų ir sustatyti savo agronomus. Šiuo požiūriu lenkai man net patinka – jeigu stato į kokį nors postą neišmanėlį, tai visada turi super – duper argumentą, kad jeigu jis kažko nemoka, tai būtinai išmoks. Ir tokie zombiški nešvarūs postų persistumdymai, kai yra vejami lauk geri vadovai, tikrai tokiems vadovams sveikatos neprideda… Todėl net stebiuosi, kaip pono Puišio marti Vilma Puišienė patapo tokia idėjine Lietuvos liberalų sąjungos nare (?) Nebent jauna dar, nežino visų tų peripetijų. Na, o aš tuo tarpu su savo kaimynu lenku po tų muštynių ir vėl susitaikiau. Vakar Trakų bazilikoje, per Žolinės minėjimą, besibaigiant lenkų mišioms ir prasidedant lietuvių mišioms, pamačiau Zbyšką su dviem fanarais po akimis, bet jis ant manęs visai nepyko ir mes apsikabinome palinkėję vienas kitam ramybės.