Šimas Burbulis
Plaukiojau aš praėjusią savaitę medine valtele Trakų ežerais, žiūrėjau mąsliai į raibuliuojantį vandenį ir galvojau, kokią čia temą palietus. Bet nebūtų mūsų vietiniai valdininkai kitoniški, jeigu jie patys neatneštų man temų ant lėkštutės. Šį kartą – apie UAB „Trakų paslaugos“ ir jų direktorių Mantą Orintą, kurį laikraštis „Galvė“ labai nervina ir trukdo jam dirbti. Kaip jis pats viešai dievagojasi.
Šiek tiek istorijos
Laikraščio komanda pamatė, kad mūsų rajono valdininkai viešoje interneto erdvėje dalijasi nuotraukomis apie Trakuose atsiradusį neregėtą dalyką – sūpynes! Sumąstė redakcijos mergos apie naujas sūpynes ką nors gražaus parašyti. Išsiuntė klausimus savivaldybei, gavo iš jos operatyvius atsakymus. Savivaldybė informavo, kad šios, naujai įrengtos sūpynės, pavadintos „Įsimylėjėlių sūpynėmis“. Liko tik nueiti, pasisupti ir parengti trumpą pozityvų straipsnelį apie Trakus. Prie sūpynių atvykau ir aš, pamėginau pasisupti, bet staiga išgirdau labai nemalonų, ausį rėžiantį garsą. Atrodė, kad ant tų sūpuoklių pats velnias raganą tvatina iš naujo įsimylėjęs. Tad mergos iš redakcijos nusprendė papildomai dar ir UAB „Trakų paslaugos“ pateikti keletą klausimų dėl sūpynių saugumo ir jų skleidžiamų garsų. Bet iš įmonės negavo jokio atsakymo. Labai greitai sūpynės buvo nuimtos, nes, pasirodo, bendrovė nebyliai sutiko su laikraščio nuogąstavimu, kad, galbūt, jos dar neatitinka saugumo reikalavimų. Ech, ir vėl tenka prisiminti tovariščių Leonidą Brežnevą ir jo garsiąją frazę: „Norėjome kaip geriau, o išėjo kaip visada“.
Karai kyla dėl meilės
Taip, kaip antikinis Trojos karas kilo dėl moters arba, kitaip tariant, dėl meilės, taip ir UAB „Trakų paslaugos“ direktorius Mantas Orintas nusprendė laikraščiui „Galvė“ iškasti karo kirvį dėl „Įsimylėjėlių sūpynių“. Nes, anot jo, laikraštis yra bulvarinis, per daug kišasi į ne savo reikalus, kiršina visą bendruomenę, slepiasi ir nemėgsta bendrauti „gyvai“. Na, jeigu laikraštis „Galvė“ yra bulvarinis, tai kaip tada pavadinti UAB „Trakų paslaugos“? Gal „atgrubnagių kontora“, kuri net paprastų miesto sūpynių nesugeba sumontuoti iš pirmo karto? Kokia visgi keista situacija – šiandien kaip tik minime Juodojo kaspino dieną, kuri reiškia išsivadavimą iš bet kokios priespaudos ir ėjimo link demokratiškos tiesos švyturio - atsiranda 1986 metais gimęs jaunuolis, kuris viešai demonstruoja savo nervus sakydamas, kad laikraštis „Galvė“ ne taip su juo bendrauja. Jis, mat, mėgsta „gyvus“ pokalbius – akis į akį. O gal jis norėtų, kad ir kokia nors žiniasklaidos milžinė BBC jam klausimus uždavinėtų ne oficialiais elektroniniais laiškais, bet vyktų tiesiai pas jį į kabinetą? Tad žinokite, mieli interesantai, kad jeigu kada nors siųsite užklausas ar skundus UAB „Trakų paslaugos“, ponas direktorius nebūtinai į juos atsakys. Jis gali suabejoti, kad Jūs esate Jūs, ir pareikalaus, kad Jūs atvyktumėte „gyvai“ pas jį ir patvirtintumėte savo tapatybę. Na ir laikraštis „Galvė“ tikrai nepyksta, kad ponas direktorius pavadino laikraštį „pasislėpusiu“, nes jo duomenys yra vieši. Ateityje siūlau jam laikraštį „Galvė“ vadinti pogrindiniu arba net partizaniniu, nes sąlygos, kokiomis tenka dirbti šioje keistoje Trakų rajono savivaldybėje su tam tikrais valdininkais, tiesiog demoralizuoja ir atima jėgų. Ir dar, primenu, kad pirmieji laikraščio „Galvė“ numeriai buvo leidžiami Lietuvos partizanų būrio „Už tėvynę“, Rūdiškių bei Inkleriškių miškuose. Taip pat, ponas direktorius turi žinoti, kad laikraštis bulvaru net nekvepia, kadangi netgi rengiant satyrinę rubriką „Šimas Burbulis“ remiamasi ne gandais, o faktais. Tad ir dabar pakalbėkime apie faktus.
Kas tas UAB „Trakų paslaugos“ vadas?
UAB „Trakų paslaugos“, turbūt, yra pati neaiškiausiai ir sunkiausiai apibrėžiama bendrovė, nes būdama gatvių šlavėja ir šiukšlių rinkėja, ji vis gviešiasi rajono biudžeto pyrago savo nematytiems, negirdėtiems planams įgyvendinti. Pavyzdžiui, nori rajono kelius remontuoti, bet sūpynių nesumeistrauja. Visi žino, kad rajono UAB‘ai yra padalinti tarp valdančiųjų, todėl ir ponas Mantas Orintas puikiai žino, kad reikia visada draugauti su reikiamais žmonėmis, jeigu nori turėti gerą darbą. O gal ponas Orintas nori man paprieštarauti ir įtikinti, kad jis tapo direktoriumi dėl savo puikių vadovavimo savybių? UAB „Trakų paslaugos“ visada priklausė liberalams, bet atsitiko toks dalykas, kad ponia Edita Rudelienė nusprendė susibičiuliauti su visiškai neaiškiu tipu - Trakų rajono tarybos nariu Andrej Prokofjev, kuris keičia partijas kaip kojines ir vis į tarybą patenka. Nėra tiksliai žinoma, kokius kašpirovskio sugebėjimus pademonstravo ponaitis Prokofjev prieš Editą Rudelienę, tačiau UAB „Trakų paslaugos“ staiga tapo jo įtakos zona. Atitinkamai, visi rajone žino, kad Mantas Orintas yra pono Prokofjev „žmogus“. Dėl to, ponas Orintas į inauguracinį naujai išrinktos tarybos posėdį atėjo nešinas didele puokšte raudonų rožių, kurių nepamiršo įteikti ir ponui Prokofjev. Kadangi, UAB „Trakų paslaugos“ gali būti plataus profilio paslaugų teikėjai (jie net gali jus konsultuoti, kaip bendrauti su žiniasklaida), todėl ir visokius finansinius projektus yra lengviau „plauti“ per tokią landynę. Tik įdomu, ar ponas Orintas, kuris jau labai įsijautęs į važną žmogų rajone, nors kiek supranta, kad jis iš šito „projekto“ bus išmestas, kaip musė iš barščių, kai taps nenaudingu... Deja vu, ar ne, pone direktoriau? Tad jaunajam direktoriukui siūlau pristabdyti arklius ir susikoncentruoti į savo vadybinio darbo tobulinimą, bet neieškoti vien liaudies priešų aplinkui, kaip tai daryti mėgo Josifas Stalinas. Orintai, užteks marinuoti agurkus, nes aš tikiu, kad Tu turi potencialą, tik jį kažkas tavyje vis žlugdo.
Skaičiai kalba už save
Burbulis, kaip žinia, yra kaišianosis, todėl ir dabar Jums pateikia tik faktus. Pasigilinau, pasikrapščiau skaičiuose ir štai ką radau apie UAB „Trakų paslaugos“. Pasirodo, vien per 2018 m. ši bendrovė patyrė 24 694 eurus nuostolio, o iš viso bendrovės sukauptas nuostolis siekia (gerai įsiskaitykite) daugiau kaip pusę milijono jevrikų (718 769 eurų). Kaip taip galima nustekenti įmonę, kai 2018 m. bendrovė iš savo ūkinės veiklos gavo net 699 902 eurų pajamų, iš kurių net 614 911 eurų gauta pagal pasirašytas sutartis su Trakų rajono savivaldybe. Mano galva, tai reiškia, kad šios bendrovės tiesioginiai maitintojai esame mes, mokesčių mokėtojai. Bendrovė kiekvienais metais iš savivaldybės įvairiems užsakymams gauna kosmines sumas, o ponas direktorius mano, kad jis komunikuoja tobulai. Gerai, gerai, sūpynes įrengė taip pat UAB „Trakų paslaugos“, bet ar bendrovė turėjo patirties tokiuose darbuose? Kaip vyko konkursas dėl rangovo pasirinkimo ir kodėl nebuvo pasirinkta įmonė, kuri specializuojasi sūpynių montavime? Atsakymas mezgasi tik vienas – kad būtų galima tokiu užsakymu „pašerti“ būtent UAB „Trakų paslaugos“, visų galų meistrus. Labai puiku, kad tokio visuomeninio rinkimų komiteto „Renkuosi ateitį“ nariai, kaip direktorius Mantas Orintas arba jo dešinioji ranka Povilas Monkevičius, savo ateitimi jau pasirūpino, bet žmonės nori matyti ir savo rajono sutvarkytą ateitį. O labiausiai, gerbiamas skaitytojau, norėčiau atkreipti Tavo dėmesį į tai, ką parašė nepriklausomas auditorius, atlikęs šios įmonės finansinį vertinimą. Cituoju: „paminėtos aplinkybės rodo, kad yra reikšmingų neapibrėžtumų, galinčių kelti abejonių dėl įmonės galimybės tęsti veiklą. Dėl šio dalyko mūsų nuomonė lieka besąlyginė“. Citatos pabaiga. Išvertus šią finansinę paukščių kalbą į mums įprastą, tai reiškia tik vieną dalyką - šią „atgrubnagių kontorą“ laikas „raukti“, uždaryti skladyką visiems laikams. Ir tik dabar, rašydamas šį tekstą, pradedu mintyti, kad visgi gal Edita Rudelienė ėmė ir išdūrė poną Prokofjevą padovanodama jam UAB „Trakų paslaugos“, nes ji žinojo, kad anksčiau ar vėliau bus amba tiems plataus profilio specialistams. Dabar viskas priklauso nuo to, kokią politinio pokerio partiją žais „Renkuosi ateitį“ vedlys ponas Prokofjev, mėgindamas žerti argumentus, kodėl dar nereikia šios kontoros uždarinėti, kad ji turi perspektyvų... Perspektyvų toliau melžti rajono biudžetą.
Dailininkas Dovydas Bou