Prenumeruokite laikraštį „Galvė“ antram šių metų pusmečiui. Kaina 25 eurai.  

Šimo Burbulio žvilgsnis. Aštuonkojis apraizgo Trakų rajoną

Rinkimų sekmadienį išbudinau savo žmonelę kuo anksčiau, paruošiau jai kiaušinienę su spirgais ir svogūnais. Išgėrėme po stiklinę naminio alaus, nes juk šiandien – demokratijos šventė – ir išėjome į Paluknio rinkimų apylinkę.

Šioje rinkimų apylinkėje dominuoja lenkų gentys, todėl mane visi, nors ir įtariai, bet gerbia, kai po kiekvienų rinkimų aš jiems kaip kipšas meluoju, kad balsavau būtent už jų atstovus.

Šimas Burbulis balsuoja už save

Nors šį kartą balsavimo kabinos buvo ir be užuolaidų, man tai nesutrukdė išsitraukti telefoną ir nupaveiksluoti savo sudėtus kryželius atminčiai. O mano pasirinkimai buvo tokie: mero rinkimuose neradau nei vieno tvirto ir savarankiško kandidato, todėl perbraukiau visas pavardes ir šalia įrašiau: ,,Šimas Burbulis“ – še jums burundukai na zlo! Tuo tarpu rinkimuose į tarybą ėjau prieš savo prigimtį ir nusprendžiau balsuoti ne gerai viską apgalvojęs, bet solidariai palaikydamas tokius pačius pasakorius, koks esu ir pats, todėl savo balsą atidaviau už liberalus! Mįslijau labai paprastai – po visų didžiųjų šios partijos skandalų, jie vis vien nesurinks daugiau kaip trijų balsų, todėl tebūnie jiems tas mano vienas balselis už gražias pasakėčias, kad pastatys naują Trakų stotį ir Lentvario pervažą per ketverius metelius.

Žmonos šiukštu net nebandžiau tardyti, už ką ji savo balsus atidavė, bet šios senos socialistės gyvenimiškai svarbūs sprendimai ir taip lengvai nuspėjami.

Rinkimų fiestos tęsinys virtuvėje

Sekmadieninė rinkimų fiesta praėjo kaip visada – mačiau zujančius autobusiukus su atvežamais rinkėjais į apylinkes, važinėjo tamsus Land Rover bei keli kiti automobiliai su estiškais valstybiniais numeriais. Bet šį kartą visi sako, kad rinkimai praėjo taip švariai, kad vargu, ar mano kitokie pastebėjimai kažką sudomintų. Be to, svarbiausios maklevonės vyksta per išankstinį balsavimą. Grįžę namo su žmonele pratęsėme demokratijos šventę ir jau išgėrėme naminio alaus po ąsotį. Apie dešimtą vakaro maniškė pradėjo žiovauti ir, neparodžiusi man jokių įprastų ženklų, kad ši mūsų vakaronė iš virtuvės persikels į miegamąjį, prie alaus stalo paliko mane vieną.

Kadangi ne žmonos akivaizdoje aš prarandu saiką ir alų vartoju kiek lenda, todėl trumpam padėjęs galvą ant stalo, aš netyčia užsnūdau ir sapnavau tokį sapną: ne, aš nemačiau jame Lizdeikos, kuris regi geležinį vilką, bet aš aiškiai regėjau kaip stovi didinga Trakų pilis, kažkodėl papilkavusi, o iš ežero staiga išnyra didžiulis pageltęs aštuonkojis, kuris savo čiuptuvais apraizgo tvirtovę ir garsiai bei pagiežingai riaumoja…

Aštuonkojis atidunda

Pirmadienio rytą pabudau prie to paties stalo visas šalto prakaito išmuštas, pagalvodamas, kokią aš čia velniavą regėjau graikų dievo Morfėjaus karalystėje. Pratryniau akis, iš viedro pasisėmiau gerą čerpaką vandens, godžiai jį išgėriau vienu mauku nuplaudamas skrandyje likusio alaus likučius ir sumąsčiau prisijungti prie savo keliasdešimt metų senumo IBM kompiuterio, kad pasitikrinčiau Vyriausiosios rinkimų komisijos tinklalapį su rezultatais mano rajone. Kol mano kvadratinė IBM dėžė dar kūrėsi, aš sėdėjau fotelyje ir klausiau per radiją pranešėjos skleidžiamą žinią, kad Vilniuje į antrą turą išėjo Zuokula. „Vo tai nematyti cūdai“ – pats sau pakomentavau.

Apdulkėjusiame monitoriuje pamačiau tokį vaizdelį, nuo kurio aukštielninkas kritau kartu su savo foteliu. Atsipeikėjęs ir pasitikrinęs, ar negavau smegenų sukrėtimo, dar kartą pažiūrėjau į monitorių ir pamačiau tą patį pageltusį aštuonkojį. Cephalopoda moliuskų būrį. Kitaip tariant, liberalai rajone užgrobė aštuonias vietas taryboje! Jeigu Zuokula yra cūdas, tai šis aštuonkojis yra į jokio sveiko proto mąstymą netelpanti fantasmagorija! Kiek dar Eligijų su alkoholio dėžutėmis reikia pagauti, kiek STT dar turi prikaišioti blakių į valdininkų kabinetus, kad elektoratas įjungtų lemputę savo galvose? Liko dar mero rinkimai, po kurių, regis, aštuoni čiuptuvai dar įgaus ir visiško kūno pavidalą. Ech, aš tai balsavau ant bajerio, bet per savo durną galvą nepasvarsčiau, kad ir kiti balsuos už tuos, kurie bene daugiausia šmėžavo socialiniuose tinkluose ir nenustojo savęs girti. Tik dabar supratau savo žmonos socialistės tikėtiną ir pagalvotą pasirinkimą per balsavimą. Juk būtent rajono socdemai viešai paskelbė liberalų dar anoje kadencijoje parengtą agitacinį filmuką, kaip jie sutvarkys Frankenšteiną – Trakų internatinę mokyklą, sutvarkys Lentvario Andre parką, pastatys stadioną prie Bevardžio ežero, įrengs paplūdimį prie Totoriškių ežero, renovuos Trakų kultūros rūmus bei sutvarkys Arakalnio teritoriją jau neskaičiuojant kitų pažadų. Štai kaip pažadėta – padaryta buvo demaskuota į pažadėta – nepadaryta, bet kaip visada – tik rinkimų išvakarėse, o tas filmukas sulaukė dėmesio tik iš kelių desėtkų pensininkų.

„Nylka mezga naują tinklą“

Bet gyvenimas eina sava vaga ir tokiems laisviems frajeriams kaip aš, rinkimų rezultatai nepadarys jokio poveikio, tad belieka tam aštuonkojui palinkėti visokeriopos sėkmės, nes šią kadenciją visuomenės radaras į jų veiklą bus nukreiptas kaip niekada intensyviai.

Mane kaip kaišianosį labiau suintrigavo tai, kad į viešumą ir vėl išlindo liberalų pilkasis kardinolas Nijolė Lisevičienė, kuri, net neabejoju, kad su savo super kompiuterio smegenimis ir sustygavo visą liberalų sėkmę rinkimuose. Aišku, sunku suprasti, kaip komjaunimo sekretorė gali būti liberalė, bet argi mažai mūsų rajone komunistų su išverstom skūrom, kurie prie Brežnevo lupo grandinėles su kryželiais nuo krikščionių kaklų, o dabar Trakų bazilikoje klūpo ant kelių pirmose eilėse. Partškolinės sistemos muštras vaisių duoda visada – juk į tarybą nuo liberalų pateko ir jaunosios kartos atstovai Rolandas Paškonis, kuris dar visai neseniai buvo Viktoro Uspaskicho gerbėjas ir visai simpotnas vaikinukas Andrius Šatevičius gimęs 1991 m. ir atstovaujantis Z kartai. Svarbiausia, kad jie suvoktų, jog gavo ne tik rinkėjų mandatą, bet ir įsipareigojimus partinei hierarchijai. Taip pat į tarybą perrinkti ir dar visai jauni Marius Šokaitis ir Jurgita Čirienė, į kuriuos aš dedu dideles viltis ir tikiuosi, kad bent šioje kadencijoje kiekviename posėdyje jie išveblens nors po vieną sakinį, nes politikoje tiesiog būti geru žmogumi nepakanka.

Paskutiniai štrichai dominavimui

Bet aštuonkojis Cephalopoda – tai dar ne trylikagalvis slibinas, todėl jiems reikės lipdyti koaliciją ir dalintis svarbiausius postus. Ant kiekvieno lenko-kataliko kalėdinio stalo visada guli iškeptas karpis. Aštuonkojis gerai žino, kad reikia jį imti į koaliciją, nes kas jau iškepta, tas nespurda ir klusniai guli. Karpis su keturiom galvom, todėl dar šiek tiek trūksta iki visiško viešpatavimo rajone. Ir čia pasirodo liberalų satelitinis visuomeninis rinkimų komitetas „Renkuosi ateitį“ su trimis aštriais dantimis. Piranijos pasižymi tuo, kad joms apetitas auga bevalgant, todėl nors šios piranijos turi tik tris mandatus, bet derėsis taip, tarsi jos turėtų kokius šešis mandatus. Dėl to besilipdančioje ir, iš pažiūros stabilioje koalicijoje, bus daug asmeninių ašarų, nes vyks postų persistumdymai ir įtakos zonų persigrupavimai. Jau dabar jų narė Virginija Ūsienė socialiniuose tinkluose viešai teigia, kad norėtų būti kokių nors reikalų visuomeninė patarėja. Tegul būna, juk per daugiau kaip trisdešimt metų ji tiek turi sukaupusi kompromituojančios informacijos apie visokius aštuonkojus, tik ne visai aišku, kodėl vis tyli.

Tai tik pradžia

Labiausiai po šito rinkimų vajaus aš esu patenkintas, kad ir vėl į tarybą buvo išrinkta etatinė Marija Puč. Rinkimų išvakarėse ji socialiniuose tinkluose net paviešino savo nuotrauką prie šventojo paveikslo ir sukalbėjo maldelę. Aš ją visiškai suprantu, nes ji turbūt net bijotų pagalvoti, kaip būtų reikėję grįžti į kasdienį gyvenimo ritmą, jeigu jos neperrinktų į valdžią.

O apie opoziciją pakalbėsime vėliau, tik užsiminsiu, kad nuo socdemų į tarybą pateko buvęs Trakų policijos vadovas Nerijus Šiaulys, į kurį taip pat dedu ne mažas viltis. Pirmasis jo rimtas darbas – tyrimas galėtų būti pasidomėjimas, kodėl daugeliui savivaldybių uabams praeitų metų pabaigoje buvo išdalintos piniginės injekcijos. Tik dar pažiūrėsime ar dėl šventos ramybės socdemai nebus paimti į koaliciją.

Štai tokios tokelės, jau nusiprausiau po kontrastiniu dušu ir atsigavau po alaus ir politikos pagirių. Mėgaukimės bundančiu pavasariu ir, vyrai, nepamirškite pasveikinti savo dailiųjų lyčių – netingėkite joms nupirkti įvairiaspalvių tiulpanų, pasiteisindami, kad to nedarote, nes tai – komunistinė šventė. Geriau išmeskite prietarus iš galvų.