- Galvė - https://www.galve.lt -

Šimo Burbulio žvilgsnis. Mero rinkimuose ir vėl jokios intrigos?

Prieš keletą dienų aš visas išsičiustijau, nusiskutau šėriuotą barzdą, pasipurškiau odekolonu išskirtinėms progoms, vieną kartą purkštelėjau ir į burną dėl drąsos, užsidėjau savo apynaujį „Lelija“ gamybos kostiumą ir išskubėjau į Trakų kultūros rūmus, kuriuose vyko kandidatų į Trakų rajono savivaldybės merus debatai.

Ranką prie širdies pridėjęs pasakau iš karto, kad Trakų kultūros rūmuose nesilankiau porą dešimtmečių, todėl turėjau viltį, kad naujoji liberalioji – lenkiškoji valdžia padirbėjo, kad mane kaip rajono pilietį nustebintų kokiu modernu. Ir tikrai nustebino, nes pamačiau, kad tai, ką mes vadiname Trakų kultūros rūmais, realybėje atitiko paprastos aktų salės koncepciją. Toje aktų salėje su džiaugsmu net atradau seną kėdę, ant kurios prieš tas kelias gražias dekadas kišeniniu peiliuku išpjausčiau, pasirodo, amžiną užrašą „Šimas myli Boženą“ mums abiem tada besiklausant rock‘n‘roll baladžių. Gaila, kad sovietiniai reliktai mano mieste istorijos linijai yra labiau atsparūs nei mano meilė Boženai…

Komunizmas, o ne modernas

Nukreipęs akis į sceną ir vėl pamačiau laiko tėkmėje užstrigusį vaizdelį – ten buvo užtrauktos masyvios komunistiškai raudonos užuolaidos, vidury stovėjo pailgas stalas, aptrauktas kažkokiu pledu su turkišku – uzbekišku ornamentu, o prie stalo sėdėjo šešetas kandidatų į merus. Betrūko tik „kūjo ir priekalo“ simbolio ant tų komunistinio stiliaus užuolaidų, kad pasijustum, jog Stalinas dar gyvas ir rūko pypkę kažkur šalimais, o tas šešetas – tai TSKP Centro komiteto suvažiavimo delegatai.

Dar labiau mane glumino, kad visi žiūrovai sėdėjo prieblandoje ir kandidatai į merus mūsų beveik nematė. „Juk mes ne į cirką atėjome, o į rimtus debatus“, – susimąsčiau. Bet, regis, politika ir yra linksmiausias cirkas. Aktų salė buvo užpildyta tik trečdaliu žiūrovų, o ir tas trečdalis, kaip man susidarė įspūdis, tai daugiausia partiniai žmonės, kurie atėjo labiau paklausyti savo numylėtinių, nei objektyviai išgirsti alternatyvų. Todėl kiekviena grupelė sutartinai plojo savo favorito pasisakymams. Net pasirodė, kad esu Olimpinėse žaidynėse, kur Šiaurės Korėjos sirgaliai taip sinchroniškai ploja palaikydami savo sportininkus vidutinybes.

Dominuoja tos pačios profesijos

Pažiūrėjau aš į tuos prie stalo sėdinčius veidelius, kurie šaukte šaukė, kad balsuotume būtent už juos, ir prisiminiau, kad net keturi iš jų turi pedagogo išsilavinimą, viena yra socialinė darbuotoja, o kitas – tiesiog inžinierius mechanikas. Koks visgi kontrastas su prezidento rinkimais, kur į kandidatus rikiuojasi ekonomistai, bankininkai ar teisininkai. Kas gena amžinai nepatenkintą mūsų rajono pedagogą prie lovio? Kodėl vieni pedagogai iki išnaktų galvoja, kaip rytojaus pamoką vaikams padaryti įdomią ir intelektualią, o kiti tuomet tiesiog politikuoja?

Pikų dama Gelena

Pirmoji iš kairės prie stalo sėdi ponia Gelena su pedagogo išsilavinimu, kuri atrodytų turėtų visa spinduliuoti ir žydėti kaip gėlė, bet šiam vakarui ji pasirinko visiškai juodą aprangos kodą, kuris prie jos tamsių plaukų dar labiau kūrė gedulo vaizdinį, tarsi ji atėjo į Trakų politikos šermenis.

Nors Gelenos dailiai išpešioti antakiai bei meiliai įrudę skruostai teikė jai sultingo žavesio, bet matėsi, kad ji dar nėra iki galo išsivadovavusi iš politikos pasitraukusios rėksnės Dangutės šešėlio. Į klausimus ponia Gelena atsakinėjo labai standartiškai ir be jokių inovacinių pasiūlymų rajonui. Vienu metu net pasirodė, kad ji tiesiog atėjo pasiguosti gyventojams, kad Trakų istorinio nacionalinio parko direktorius veja ją su visa manta lauk iš šventų rajono vietų, todėl jai reikalingas merės postas, kad tai neįvyktų.

Saldžialiežuvis Jonas

Antrasis kandidatas buvo pedagogas Jonas, kuris yra vertinamas dviprasmiškai – vieni jį vadina tiesiog rajono despotu, kai mokytojai jam į kabinetą turi net kavą nešioti, o kiti laiko jį rajono gelbėtoju, kuris vienintelis gali mesti pirštinę esamai pūvančiai sistemai, kaip sako jo gerbėjai. Bent jau įsiklausius į jo sodrų balsą ir pavarotišką tembrą, pats suabejojau, ar esu vyras.

Prakaitavo jis daugiau nei kalbėjo ir matėsi, kad laukia pertraukos parūkyti. Jono kalbėsenoje vyravo užslėpta mintis, kad jis nori atkeršyti tiems, kurie jį dar ne visai neseniai įžeidė. Ar tai geras instrumentas siekti valdžiai – pažiūrėsime.

Naujosios kartos lenkas

Trečiasis prie stalo sėdėjo ponas mechanikas Vladyslav, kuris buvo ne pažaliavęs, o sveikai paraudęs ir spinduliavo pozityvia energetika. Vienu metu net patikėjau, kad tai geras kandidatas.

Pats Vladyslav yra lenkas, bet piktas ant tradicinių lenkų. Eina gandas, kad tas pyktis susijęs su tuo, kad nebeliko vietos jo žavingai dukrai Eleonorai su didelėmis akimis vietos po saule, tai yra Trakų rajono savivaldybėje. Bet aktų salėje jis sėdėjo labiausiai atsipūtęs, rankas užsidėjęs ant krūtinės ir postringavo apie viską iš eilės. Žodžiu, elgėsi užtikrintai kaip tikras mechanikas – reikalo esmės neišmanau, bet atsuksiu mechanizmą ir jį jau suprasiu. Nesvarbu, kad pastangų užsukti mechanizmą atgal, kad jis vėl veiktų, turi būti žymiai daugiau.

Senosios kartos lenkas

Ketvirtasis rikiavosi pan Jaroslav, kuris pareikalavo debatų vedėjo būti originaliam ir lietuviškai neiškraipyti jo lenkiškos pavardės. Įdomu, kokiu originalumu pasižymi ir pats Jaroslav, kuris Seime sėdi jau nesuskaičiuojamą kadencijų skaičių, bet jo darbo vaisių rajonas per daugiausiai ir nemato – originalu.

Jaroslav išliko optimistu ir užtikrintu, kad jo į priekį vedami lenkai yra patys skaidriausi ir sąžiningiausi. Tik neaišku, kodėl koalicijoje į partnerius rajonui valdyti jo partiečiai dažniausiai renkasi skaidrumu nepasižyminčią liberalų partiją.

Štai kaip būna politinėje karjeroje – pradirbi beveik dvidešimt metų Šklėrių mokykloje, pasėdi kažkur kaime apkasuose, o tada pirmyn į politikos padangę. Gal net ir balsuočiau už tokį gyvybingą lenkų kandidatą, tik bijau, kad Trakai nepavirstų Šalčininkais Nr. 2.

Show must go on – šou tęsiasi

Na, ir kaip gi toks vakaras be mūsų žvaigždės Editos. Nors ji ne pedagogė, o socialinio darbo magistrė, bet laiko prismaugusi didžiųjų Trakų ir Rūdiškių gimnazijų direktores savo kandidatų sąrašuose. Gal dėl to ji debatuose išliko

šalta ir viskam abejinga, kad jai labiau rūpėjo kaip praeis jos ir liberalų susitikimas Rūdiškių gimnazijoje pagal jos pačios parengtą scenarijų, nei kažkokie debatai nerenovuotoje aktų salėje.

Kam aušinti burną, kai klausimus debatuose koordinuoja kažkoks nepriklausomas moderatorius, o ne jos šauni komanda. Bet Edita ir per šį susitikimą nepamiršo džiaugtis, džiaugtis ir dar kartą džiaugtis, nes juk „pažadėta- padaryta“.

eležinio vilko valanda

O šeštasis, bet tikrai ne šeštas, tarp kandidatų sėdėjo ponas Kęstutis, kuris, turiu patvirtinti, elgėsi kaip tikras Vilkauskas! Riaumojo per visą aktų salę ir bandė kandžioti kiekvieną kandidatą. Ne vieną kartą atakavo mūsų rajono žvaigždę, primindamas jai, kad darbai, kuriais ji giriasi, buvo pradėti ir inicijuoti visai kitų kadencijų komandų. Tik tos komandos turėjo vieną trūkumą – jos nemokėjo taip puikuotis kaip dabar.

Jo ištarta frazė, kad Trakai ne vieta prekybos centrams turbūt įeis į politikos mokslų chrestomatiją. Kęstutis visus pamalonino padeklamuodamas Šekspyrą originalo kalba, bet tai mane šiek tiek ir suglumino, nes ar nebus taip, kad išrinktas meru jis dažnai politikos realijas maišys su poezijos iliuzijomis.

Kur geriausia vieta atsirauti?

Išgirdęs šiuos šešis partinius kandidatus ir suvokęs, kad nepasirodys koks nors septintasis nepartinis, kuris gražiai ką nors naujo pasuoks, supratau, kad ir šiemet mero rinkimuose nieko naujo, kaip ir vakarų fronte. O į partijas reikia stoti tik tokiais atvejais – jeigu jau daug laiko ieškai darbo ir jo nerandi; jeigu mėgsti nemokamai prisigerti ar pavalgyti per partijų suvažiavimus; jeigu tiesiog ieškai geros meilužės, nes partija yra puiki terpė naujam romanui.

Žodžiu, mano vakaras šį pirmadienį buvo visiškai sugadintas, nes be šių debatų nykiuose Trakuose daugiau neradau ką veikti ir su savo Žiguliuku grįžau namo į savo pačios glėbį, kuri jau laukė manęs ant stalo garuojančiais bulviniais blynais.